Laikas.lt
Reda Krušinskaitė
Pasakoti apie tai, kas yra „Darom“ būtų netikslinga – daugelis šioje pilietiškoje tvarkymosi aplinkoje jau dalyvavo arba ketina prisijungti šiemet. Galima tik pasidžiaugti, kad Lietuva buvo viena pirmųjų valstybių, davusi pasaulinį startą – „Darom 2012“ sieks, kad visas Žemės rutulys būtų švaresnis, o jo žmonės sąmoningiau vertintų savo gyvenamąją aplinką.
Šiandien kalbamės su akcijos Lietuvoje direktoriaus pavaduotoja Roberta Ažukaite apie tai, kokie žmonės slypi už šios akcijos logotipo bei kaip ir kodėl jie stengiasi įkvėpti mus visus nebijoti susitepti rankų tam, kad gyventi būtų gražiau.
Kada ir kodėl prisijungėte prie „Darom 2012“?
Prie akcijos organizavimo prisijungiau dar studijų laikais. Esu šioje organizacijoje nuo 2008 – ųjų metų pabaigos. Prisijungiau atsitiktinai, tada dar niekas nežinojo kas tas „Darom“. Koordinavau visą tuometinę Marijampolės apskritį, šiai dienai – dirbu su nacionaliniu biuru bei Vilniaus regionu.
Kiek laiko trunka akcijos organizavimas?
Akcijos organizavimas užima pusmetį, nes pirmiausia tenka vis iš naujo suburti komandą, apmokyti, nusistatyti veiklos planus, ieškoti savanorių visoje Lietuvoje, užmegzti bendradarbiavimo ryšius su įvairiomis institucijomis. Vadinkim taip – „popierizmas“, deja, užima daug laiko…
Kokie žmonės slypi po šiuo pavadinimu? Jūsų komandoje daug savanorių, tad ar sudėtinga įkvėpti darbui žmones, kurie negauna finansinio atlygio?
Reikia labai tikėti tuo, ką tu darai, tik tada patikės ir kiti, viskas turi eiti iš vidaus, vidinės būsenos, apsimetinėjimas čia nepadės. Ši akcija nesiorentuoja į finansinę naudą, nauda socialinė – prisidėti prie tam tikro gražaus ir gero kūrimo, būti šio proceso dalimi. O kas po šiuo pavadinimu slypi? Tai labai įdomūs žmonės… Nuo moksleivių iki valstybės tarnautojų…
Ką jums duoda šios akcijos organizavimas?
Šios organizacijos dėka, galima lavinti savo įgūdžius, juos tobulinti, tai yra labia svarbu… Stebėti tam tikrus procesus, ieškoti alternatyvių sprendimo ir įgyvendinimo būdų. Apart pačios akcijos organizavimo, vyksta darbas, biuro formavimas, poreikių analizavimas, teisingos struktūros indentifikavimas ir daugelis kitų veiksnių…
Ar tai atima daug laiko ir jėgų?
Ar idėja daug kainuoja? Taip, tačiau tai investicija į patį save… Kodėl? Nes bet kur tokių įgudžių tu neįgausi, tai tikro gyvenimo jungtinė mokykla, kai tenka išmokti bendrauti tiek su jaunesniais už save, tiek tais, kurių socialinis statusas aukštesnis už tavo. Ir tai yra gerai, tai yra labai įdomu. O laiko atžvilgiu, tai paskutinis mėnuo atima iš manęs 14 valandų per parą! Lieka laiko tik pamiegot…
Kaip pasikeitė jūsų požiūris į ekologiją?
Akcija radikaliai viską pakeitė – to juk mokyklose nemoko, bent jau manęs nemokė… Pirmiausia teko suprasti, kas tai ir kodėl tai, o ne kažkas kita. Kitas dalykas, kai sieki vadovo posto privalai žinoti viską, nes tenka bendrauti su šios srities specialistais, nurodymus tenka duoti nacionaliniu ar regioniniu mąstu, tad siekiant teisingai sumoderuoti veiklą ir teisingai suteikti informaciją, kartais privalai žinoti daugiau, nei šios srities specialistai. Tiesa, pati pagal išsilavinimą visiškai nesu susijusi su ekologija ar gamtosauga, tad ši veikla padarė įtaką mano skaitomų publikacijų, knygų sąrašui.
Ar pastebite, kad šios akcijos turi ilgalaikį efektą? Teko girdėti atsiliepimų, kad tai vienadienis dalykas ir veiksmingiau būtų žmones šviesti, mokyti vaikus mokyklose, ar sutinkate su tokia pozicija?
Taip, aš už edukacinius metodus – to reikia. Bet tai daryti reikia efektingai. Šiais metais startavome Vilniuje su interaktyvesniais edukaciniais mokymais „Žalieji mokymai“. Viso šio proceso principas, atskleisti ekologijos principus ne tik teoriniu, bet ir praktiniu būdu. Tikslinė grupė ne tik jaunimas, bet ir šeimos, kurios turi galimybę tikslingai įdiegti teisingus įpročius savo vaikams, to mokytis patys – kalbu apie rūšiavimo propagavimą Lietuvoje. O kalbant apie akciją, ar ji vienadienė – galbūt, bet „Darom“ pavadinimu ji jau vyksta 5 metus ir daugiau nei 20 metų, kaip tiesiog visų miestų švarinimosi akcija. „Darom“ skatina masiškumą bei pilietiškumą. Atliekų rinkimas tėra priemonė siekiant tai įgyvendinti.
Kas šiemet bus kitaip nei pernai?
Šiais aktyviau skatiname rūšiavimą, bet svarbiausias dalykas, kad šiemet akcija pasaulinė. Lietuva kartu su Estija ją pradėjo vydyti pirmieji, po to kitos Baltijos šalys, Europa, o šiemet – visas pasaulis. Kaip kad žemės valanda atėjo iš Australijos, taip „Darom“ atėjo iš Baltijos šalių… Tam tikra prasme, mes diktuojam visam pasauliui ekologinę madą, tuo ir pasidžiaukim.