Laikas.lt
Trys jaunieji Lietuvos režisieriai – trys skirtingos asmenybės. Vienam nepatinka fantastiniai filmai, kitam sunku žiūrėti klasiką ar miuziklus, trečiam – siaubo filmus. Skirtingas jų požiūris į pasaulį, skirtinga – ir jų kūryba.
Andrius Blaževičius („Dešimt priežasčių“), Jūratė Samulionytė („Laikinai“) ir Rokas Eltermanas („Paskutinė medaus mėnesio diena“) prieš naujausių savo trumpametražių kūrinių kelionę per visą Lietuvą su projektu „Trys viename“ prisipažįsta apie savo simpatijas, antipatijas ir ne tik.
Kokio kino žanro filmai nepatinka ir neprisiverčiate pasižiūrėti?
Jūratė: siaubo filmai. Nesakau, kad jų negalima kurti. Aš jų nežiūriu, nes man neįdomu, tai manipuliacija. Man įdomus psichoanalitinis lygmuo – kas žmonės gąsdina, kas sukelia baimę. Bet šiaip žiūrėti ir kartu bijoti – nejaučiu jokio malonumo.
Rokas: kategoriškai neteigiu, bet asmeniškai man sunku žiūrėti kino klasiką ir miuziklus. Neturiu logiško paaiškinimo, tiesiog taip yra ir viskas.
Andrius: fantastinių filmų. Netikiu, kas ten rodoma, manęs visiškai neintriguoja. Dar į nemėgstamų filmų kategoriją įtraukčiau ir kovinius filmus, galbūt netgi ir melodramas.
Trys priežastys, kodėl kino filmų vandenyne žiūrovui visgi vertėtų „pagauti“ jūsų filmą?
Jūratė: mano filmo akcentas – problematika. Ji aktuali, nes filmas apie emigraciją. Nes tai lietuviška ir įdomu. Ir…balandėliai skraidė pro langą.
Rokas: manau lietuviškame kontekste mano filmas – kitoks. Tiek stilistika, tiek, galbūt, režisūriniais sprendimais. Netobulas, bet, nesigiriant, nebijojau jo sukurti taip, kaip pats norėjau.
Andrius: todėl kad nė viename lietuviškame kino filme nesu matęs taip nufilmuoto Vilniaus miesto. Filme vaidina labai geras aktorius Marius Repšys. Ir, šiaip, filmas vertas dėmesio.
Sukurti filmą reikia daug pastangų ir idėjų. Kas jus įkvepia?
Jūratė: idėjų semiuosi iš kasdienio gyvenimo šulinio. Kas aktualu mano artimiesiems, kas juos džiugina ar liūdina. Žinoma, įkvepia ir asmeninė patirtis. Kai susiduri su problemomis, galvoji, kodėl taip yra ir pats ieškai atsakymų.
Rokas: bet kur. Nenoriu būti banalus, bet tokia tiesa. Tai gali būti išgirsta istorija iš draugų, asmeninė patirtis ir jos interpretavimas, daina, kitas filmas, knyga, straipsnis, nuotrauka.
Andrius: Iš gyvenimo. Iš Žirmūnų. Iš visko, kas vyksta aplinkui, interneto portaluose skelbiamų naujienų, asmeninių patirčių. Viskas įkvepia ir turi įtakos. Netgi šis pašnekesys.
Kokio žanro filmus mėgstate?
Jūratė: patinka psichologinės dramos ir filmai, kuriuose juntamas fantastinis realizmas.
Rokas: iš žanrų patinka komedijos, mistiniai, fantastiniai filmai, trileriai, dramos. Labai mėgstu juodą humorą. Pastaruoju metu labai silpnybę jaučiu japonų ir korėjiečių filmams.
Andrius: visi filmai, kurie nepatenka į nemėgstamųjų kategoriją – dramos, komedijos, trileriai, netgi vesternai.
Kino ekranuose įvairius personažus įkūnija daugybė aktorių. Ar yra toks, kurį norėtumėte pakviesti vaidinti į savo filmą?
Jūratė: galbūt skambės nuobodžiai, bet visai norėčiau sukurti filmą su Keanu Reevesu arba Johnny Deppu. Šių aktorių vaidinami kino herojai ryškūs ir nestandartiniai, jie sugeba įsikūnyti į bet kokį personažą.
Rokas: tokį, kuris geriausiai tiktų filmui. Gerų aktorių – labai daug… Bet būtinai norėčiau sukurti dar vieną filmą su Migle Polikevičiūte. Nes jaučiu atradęs tikrai gerą aktorę, su kuria norisi dirbti.
Andrius: norėčiau pakviesti vaidinti Michaelą Fassbenderį. Jis anksčiau vaidino nepriklausomo kino mažo biudžeto filmuose, o dabar jau pasirodo ir platesnei publikai – vaidino naujausiame „X-men“ serijos filme. Jis labai geras aktorius, gali suvaidinti ir seksualų jaunuolį, ir žudiką maniaką, ir skustagalvį britą. Žinoma, mielai vėl pakviesčiau filmuotis ir mūsų aktorius Marių Repšį bei Gelminę Glemžaitę.
Kokie ateities planai?
Jūratė: turiu tris idėjas ir galvoju, kuriuo takeliu eiti. Nenoriu kol kas prisikalbėti. Galvoju apie vaidybinį pilnametražį filmą, bet idėja dar net ne embriono stadijoje.
Rokas: deja – kol kas jokių. Tiesa tokia, kad iš kino Lietuvoje sunku pragyventi, todėl dirbu. O filmų apie Tadą Blindą kurti nenorėčiau ir galbūt nesugebėčiau… Aišku, jei labai nori, viskas įmanoma.
Andrius: norėčiau parašyti scenarijų pilno metro filmui, o vėliau jį ir nufilmuoti. Pamažu dėlioju scenarijų, bet iki galutinio varianto dar labai labai tolimas kelias.