Recenzijų konkursas. „Įsivaizduojamos meilės“ pagal Ameliją

Laikas.lt

Ar daug žinai apie kiną? Ar kada bandei rašyti recenzijas apie filmus? Nėra laiko, noro, o gal tiesiog nežinai, nuo ko pradėti? Arba dažnai stabdo baimė, kad pernelyg mažai žinai?

„Skalvijos“ kino centras kartu su laisvalaikio portalu Laikas.lt neseniai paskelbė recenzijų konkursą, kurio metu visi norintys buvo kviečiami registruotis ir rašyti recenzijas apie matytus filmus. Iš visų norinčių, kurie registravosi konkursui, atrinkome 7 skaitytojus, kuriuos kino centras Skalvija pakvietė pažiūrėti Xaviero Dolano filmo „Įsivaizduojamos meilės“, po kurio visi dalyviai atsiuntė savo recenzijas. Visas jas įvertino „Skalvijos“ kino centro atstovai, Laikas.lt komanda, internetinio puslapio Kinomaistas.lt kūrėja Dainora Remeza bei kino režisierius Romas Zabarauskas.


Konkurso dalyvės Amelijos recenzija

Laimės paieškos rožiniame mieste

„Įsivaizduojamos meilės“ – tai tikrų tikriausia staigmena ir velniškai skanus saldainis, suvyniotas į šiugždantį popierių. Jau patys pirmieji filmo kadrai priverčia suklusti, išsišiepti iki ausų ir aukštai pakėlus antakius nekantriai laukti tęsinio. Nepaisant įdomios pradžios, filmo užuomazgą galima pavadinti gana lengvai nuspėjama, tačiau tai kompensuoja netikėtas juostos finalas.

Šios, daugeliu atžvilgiu netikėtos, juostos autorius – vos 22-ejų režisierius Xavieras Dolanas, neslepiantis savo netradicinės lytinės orientacijos ir pristatęs vos antrą savo režisuotą filmą. Jaunuolis ne tik sukūrė visapusiškai įdomią ir daugiasluoksnę juostą, tačiau ir dar kartą patvirtino savo, kaip itin perspektyvaus kūrėjo statusą.

Režisūriniu debiutu, biografine drama „Aš nužudžiau savo motiną“ (orig. „J’ai tué ma mère“, 2009), vaikinas pelnė tarptautinį pripažinimą ir, pristatęs filmą Kanuose bei susišlavęs net tris apdovanojimus, jau kitąmet grįžo į prestižinį kino festivalį ir pakartojo pirmojo filmo sėkmę. X. Dolanas kuria filmus jį jaudinančiomis temomis, tačiau sugeba tai pateikti taip stilingai, estetiškai ir jausmingai, jog filmo kadrai geba liesti ne tik jo paties, tačiau ir anapus ekranų atsidūrusių žiūrovų sielų stygas.

Naujasis režisieriaus filmas - romantinė drama „Įsivaizduojamos meilės“, puikiai atspindi savo pavadinimą, o jaunasis kino genijus X. Dolanas, tarsi vadovaudamasis paties Napoleono šūkiu „Jei nori, kad kažkas būtų padaryta gerai, daryk tai pats“, šiame filme tampa ne tik aktoriumi ir režisieriumi, tačiau ir scenarijaus autoriumi, prodiuseriu bei kostiumų dizaineriu. Būtent per drabužius ir muziką režisierius meistriškai atskleidžia pagrindinių veikėjų charakterius, iki minimumo sumažindamas dialogų kiekį ir įrodęs savo, kaip vizualisto talentą.

Nepaisant kilmės šalies, „Įsivaizduojamos meilės“ alsuoja prancūziška dvasia, persmelkusia kiekvieno filmo detalę. Galbūt todėl, kad režisierius kilęs iš prancūzakalbio Kvebeko Kanadoje? Juk tik prancūziškuose filmuose cigaretės dūmas būna toks elegantiškas, jog norisi jame nuskęsti, tad, panaudodamas įvairius elementus režisierius sukuria minėtąją atmosferą ir priverčia žiūrovą jaustis tarsi panardinus galvą į spalvotą laiko kubilą, nežinantį geografinių apribojimų.

Į pagrindinę filmo istoriją, pasakojančią apie geriausius draugus Frensį ir Mari, įsimylėjusius savo naująjį draugą, žavingą garbanių Nikolą, išoriškai atrodantį kaip iš akies luptu Mikelandželo Dovydu ar graikų Olimpo dievu, įsipina karčias meilės istorijas išgyvenusių žmonių pasakojimai, kurių dėka ne vienas žiūrovas prisimins savo pačių patirtas nuoskaudas ir beprotišką elgesį vos tik įsimylėjus. Pagrindinius filmo herojus, Frensį ir Mari pirmyn gena tikros meilės stygius, sportinis azartas ir, žinoma, konkurencija. Iš pirmo žvilgsnio jaunuolius sieja vienas stipriausių saitų žmonijos istorijoje – draugystė, tačiau po traškia jos pluta slepiasi neišsemiami ironijos klodai, noras puikuotis, konkurencinis pavydas ir bandymai įgelti.

Filmo ir herojų jausmų lūžio tašku tampa Nikolo gimtadienio vakarėlis, po kurio žiūrovas gauna atsakymus į filmo pradžioje užduotus klausimus, tad net tie, kurie pirmąją filmo dalį stebėjo skeptiškai susiraukę, antrajame etape bus priversti pasiduoti filmo žavesiui.

X. Dolanas vaizduoja retro ir pop art stilius, aukština meną ir prisipažįsta meilėje aktorei Audrey Hepburn. Filme nemažai simbolikos ir užuominų į garsius meno kūrinius – juostoje savo vietą randa „Pusryčių pas Tifanę“ žvaigždė, kurią primena bembišku žvilgsniu apdovanota pagrindinė filmo herojė, Jamesas Deanas ir net baltas triušis, regis, pasiruošęs nuvesti herojus pas Alisą, nuklydusią į Stebuklų šalį. Vaizduodamas skirtingiems stiliams, laikmečiams ir kultūroms būdingus atributus režisierius aprėpia daug temų, tačiau tuo pačiu nepaverčia filmo chaotišku veiksmų, įvykių ir detalių rinkiniu.

Filme „Įsivaizduojamos meilės“ juntama stipri François Ozono ir Woody Alleno įtaka Xaviero Dolano kūrybai. Pasitelkęs F. Ozonui būdingą drąsą, žmonių santykių ir homoseksualumo vaizdavimą, kaip ir prancūzų režisierius kurdamas stilingas, ypatingomis auromis apgaubtas juostas, X. Dolanas žaidžia W. Allenui būdingu ironišku stiliumi, filmą persmelkdamas ironijos ir juodojo humoro gaidomis. Juostoje pastebimas ir Christopheriui Honoré būdingas muzikalumas, meilės aukštinimas ir tuo pačiu jos absurdiškumo vaizdavimas, o viską vainikuoja sulėtinti, kartais kapoti kadrai, leidžiantys mėgautis ekrane matomu grožiu, taip būdingi Kar Wai Wongo režisuotiems kūriniams, tad net ir „Įsivaizduojamoje meilėje“ galima įžvelgti deginančią, lėtą ir muzikalią „Meilės laukimo“ atmosferą.

Vidinėse ir išorinėse erdvėse vykstantis veiksmas, aibė pašalinių garsų, ištaršytos arba idealiai suglaistytos herojų šukuosenos, išraiškinga jų kūno kalba, spalvingi rūbai ir visa tai godžiai apsupantys cigarečių dūmai sukuria gana laisvą, nepriklausomą ir nerūpestingą filmo atmosferą. Filme vyrauja sulėtinti, spalviškai įdomūs kadrai, sustiprinantys žavesio akimirkas ir matomus kadrus padarantys dar emocionalesniais bei suteikiantys jiems dramatiškumo. Kiek pasakišką filmo atmosferą sustiprina puikus operatoriaus darbas, įdomus montažas, vaiskios ir ryškios filmo spalvos, žydinčios nuostabios muzikos fone, kuri filme atlieka vieną pagrindinių vaidmenų. Itin taikliai parinktas filmo muzikinis apipavidalinimas galėtų būti pavadintas vienu iš filmo sėkmės raktų. Čia pinasi šiuolaikinės muzikos ir septintojo dešimtmečio ritmai, o savo vietą randa net Bacho pirmoji siuita, kurios fone vyksta meilės aktas.

„Įsivaizduojamos meilės“ – tai filmas su švelniu erotikos atspindžiu, paslapčiomis besigėrintis žmogaus kūno grožiu. Jokių atvirų sekso scenų, jokio vulgarumo – tik švelnūs prisilietimai ir jausmingas kūnų susiliejimas.

Galvodama apie pagrindinę juostos temą, prisiminiau vieno lietuviško tinklaraščio paantraštę, kuri itin taikliai apibūdintų šį paieškų kupiną spalvingą filmą – „Laimės paieškos rožiniame mieste“. Juk ir Mari, ir Frensis teieškojo meilės...


Komisijos komentarai ir balai:

Kino teatras SKALVIJA: nestokojantis įkvėpimo, itin uždegančiai parašytas autorės tekstas, kupinas ryškių epitetų, spalvingų būdvardžių skaitosi smagiai. Visgi jis parašytas gana reklamiškai, autorės recenzijos stilius itin tiktų filmų anotacijoms rašyti, tačiau recenzijai yra pernelyg nekritiškas ir kiek naivus, nes filmas vertinamas veik kaip šedevras. Ar išties „Įsivaizduojamos meilės“ yra „visapusiškai įdomi ir daugiasluoksnė juosta“, neturinti jokių trūkumų?  Balas 8

Laikas.lt:  Amelija recenzijoje viską aptarė, supažindino tiek su pačiu režisieriumi, tiek su jo filmu. Puikiu rašymo stiliumi pademonstravo kino juostos perpratimą. Tačiau užkliuvo pernelyg didelės liaupsės filmo režisieriui ir pačiam filmui. Galbūt pernelyg daug režisierių giriančių apibūdinimų ir sakinių. Balas 9,5

D.Remeza: puiki apžvalga, lengvi sakiniai ir tinkami sugretinimai. Balas 10

R.Zabarauskas: laimės Amelija šį recenzijų konkursą ar nelaimės, vis tiek gali jau dabar
rašyti į daugumą lietuviškų leidinių (ir todėl vaikščioti į filmus nemokamai) - stiliaus, kalbos pojūčio šiai autorei galėtų pavydėti ne vienas profesionalus žurnalistas. Autorei reikėtų apsispręsti, ar tikrai domina būtent kino kritika, ir jei taip, imti gilintis į įvairius teorinius klausimus, kurie padėtų filmus vertinti kritiškiau.
Balas  8

Bendras balas 35,5

įsivaizduojamos meilės, kinas, kinas lietuvoje, kino kritika, kino kritikai, recenzijų konkursas, skalvija

Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai