Recenzijų konkursas. „Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė“ pagal Joną

Laikas.lt

Ar daug žinai apie kiną? Ar kada bandei rašyti recenzijas apie filmus? Nėra laiko, noro, o gal tiesiog nežinai, nuo ko pradėti? Arba dažnai stabdo baimė, kad pernelyg mažai žinai?

„Skalvijos“ kino centras kartu su laisvalaikio portalu „Laikas.lt“ neseniai paskelbė recenzijų konkursą, kurio metu visi norintys buvo kviečiami registruotis ir rašyti recenzijas apie matytus filmus. Iš visų norinčių, kurie registravosi konkursui, atrinkome 7 skaitytojus, kuriuos kino centras Skalvija pakvietė pažiūrėti filmo Pierre'o Thorettono filmo Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė, po kurio visi dalyviai atsiuntė savo recenzijas. Visas jas įvertino „Skalvijos“ kino centro atstovai, Laikas.lt komanda, internetinio puslapio Kinomaistas.lt kūrėja Dainora Remeza bei kino režisierius Romas Zabarauskas.



p. s. šį filmą vis dar rodo SKALVIJA, repertuarą rasite ČIA.


Pristatome konkurso dalyvio Jono recenziją.

„Beprotiška meilė“ - centimetras prisiminimo apie meilę kvadratinio metro rėmuose

Eidamas žiūrėti Pierre'o Thorettono dokumentinį filmą „Beprotiška meilė“, pasakojantį apie vieną garsiausių ir svarbiausių XX a. mados istorijoje figūrų, prancūzų dizainerį Yves Saint Laurentą (mirė 2008 m.), apie šią asmenybę žinojau nedaug, o ir prieš filmą specialiai juo domėtis nepuoliau.

Dažniausiai tokių pasaulinio garso asmenybių, tituluojamų vunderkindais ir genijais, gyvenimo istorijos mažų mažiausiai būna spalvingos ir įdomios. Tokį visapusiškai atskleidžiantį siužetą aš ir tikėjausi pamatyti. Tačiau netrukus susivokiau, kad šiame dokumentiniame filme siekiama pažvelgti tik į asmeninę Yves Saint Laurento gyvenimo pusę. Toks režisieriaus sumanymas suprantamas, žinant faktą, kad „Beprotiška meilė“ - tai jau trečiasis dokumentinis filmas apie šį mados genijų. Ankstesnieji du („Yves Saint Laurent: His Life and Times" ir „Yves Saint Laurent: 5 Avenue Marceau 75116 Paris") koncentravosi būtent daugiau į šio žmogaus karjerą. Todėl derėtų iškart pabrėžti, kad šioje dokumentikoje nėra bandoma analizuoti Saint Laurento kaip dizainerio, narstyti jo talentą ar karjeros peripetijas.

Dar po kelių siužeto akimirkų tapo aiškesnis ir filmo pavadinimas. „Beprotiška meilė“ - dokumentinio kino juosta, pasakojanti apie dizainerio Yves Saint Laurento ir jo gyvenimo partnerio Pierre'o Berge meilės istoriją. Būtent pastarąjį veikėją filmo režisierius pasirinko centrine filmo figūra, kurio akimis, tiksliau tariant, prisiminimais, pažvelgiama į garsiojo mados dizainerio asmeninį gyvenimą ir jo asmenybę. Per kartu praleistus penkiasdešimt spalvingų bendro gyvenimo metų jie patyrė verslo laimėjimų, nesėkmių, Yves Saint Laurento neištikimybės, pastarojo besaikio narkotikų bei alkoholio vartojimo, o taip pat ir jo chroniškos depresijos kančių. Tad veikiau, tai istorija apie būtent dviejų asmenybių biografijas.

Pasakojimas prasideda Pierro Berge atsiminimais apie jų pirmąjį susitikimą 1958 m., jau po metų, Yves Saint Laurentas, sulaukus 21 metų amžiaus, mirus įkūrėjui tapo „Dior“ mados namų įpėdiniu.

Filmo siužeto karkasu tampa istorijos pasakotojo Pierro Berge sprendimas išparduoti per bendro gyvenimo metus sukauptą gausią meno kolekciją. Kaip jis aiškina, be Saint Laurento, visi kūriniai prarado prasmę ir jis pasirengęs juos atiduoti į svetimų žmonių rankas. Būtent per sukauptų „lobynų“ išdalijimą iššauna istorijos sentimentalumo užtaisas, atsiskleidžia simbolizmas ir dienos šviesą išvysta filmo draminė pusė. Toks istorijos perteikimas, be abejonės, daugiau ar mažiau palies visus.

Laikinumas, išsiskyrimas, bejėgiškumas prieš laiką - tai visuomet jausmus užkabinančios temos.
Tačiau, galimai, būtent režisieriaus noras sustiprinti šį filmo draminį tašką, suteikiant daugiau simbolinės vertės daiktams, privedė prie kartojimosi, užtęstumo ir vietomis net paviršutiniškumo - daiktai, asmenybės bruožai, daiktai, vėl daiktai... Ši vieta būtų tinkama pažymėti faktui, kad minėti lobynai aukcione buvo parduoti už 483,8 mln. JAV dolerių sumą.

Filme kryptingai koncentruojamasi į Pierro Berge atsminimus. Tad tiems, kam yra tekę domėtis Yves Saint Laurentu, juolab, kas matę ankstesnius dokumentinius filmus apie šį mados guru, informacijos apie jo biografiją šiame filme nepritrūks. Kitiems gali būti sunku susikurti aiškesnį Saint Laurento asmenybės vaizdą, iš arčiau nesusipažinus su jo talento ypatumais bei giliau nekapstant po sensacingos biografijos perliukus.

Kita vertus, žvelgiant į šios istorijos perteikimo būdą, per saldų materialumą filme pajuntama gyvenimo drama ir nesunkiai apčiuopiami net filosofiniai momentai. Supratimas, kad gali turėti viską, gimdo tuštumą, jog nebėra nieko, ką gali patirti naujo: Yves Saint Laurento depresijai pagilėjus, jis per metus būdavo laimingas tik du kartus - abu per savo naujos kolekcijos pristatymus. Tačiau po dvidešimt keturių valandų emocijos išsisklaidydavo ir jis vėl pasislėpdavo už savo daiktų.

Visgi, gan schematiškas pasakojimas bei „užsižaidimas“ daiktais vieniems tik sustiprins istorijos sentimentalumą, tačiau kitiems rizikuoja sukelti apatiją.

Iš esmės džiaugiuosi, kad prieš filmo seansą specialiai nesidomėjau šiuo mados vunderkindu bei kitais bandymais ekranizuoti jo gyvenimo istoriją. Mat filmo metu daugiausiai emocijų sukėlė ne pats filmas, o būtent savęs prigavimas, jog tikriausiai nežinau priešistorės ir, matyt, ši dokumentika sieks pažvelgt kitu rakursu į minėtos asmenybės gyvenimą.
 


Recenzijos vertinimas

Kino teatras SKALVIJA: į filmą įsigilinta, išsiaiškinta, kad tai jau trečiasis sukurtas filmas apie Yves Saint Laurentą, svarstoma, kokiam žiūrovui kokios informacijos jis gali suteikti, vertinama, kaip filme atsiskleidžia tam tikri dalykai. Nevertėjo dukart tekste minėti, kad prieš einant žiūrėti filmo juo specialiai nebuvo domėtasi, filmo pavadinimas „Centimetras prisiminimo apie meilę kvadratinio metro rėmuose“ – neaiškus, menkai pagrįstas ir vėliau ryškiau neatsiskleidžia tekste, išskyrus tai, kad susijęs su prisiminimais (kodėl centimetras, kodėl kvadratas?). BALAS 8,5

R. Zabarauskas: neblogas stiliaus ir ironijos pojutis - dėl to puiku. Tačiau kartojamos vis tos pačios įžvalgos. Kita vertus, truputį arogantiška manyti, kad skaitytojui bus įdomu, kaip recenzentas ruošėsi ar nesiruošė. BALAS 6

D.Remeza: pakankamai išsamu, aiškus vertinimo mastelis. Trūksta formos ir žodyno. BALAS 7

Laikas.lt: labai rišliai parašyta recenzija, subjektyvi ir to neslepianti, be klaidų. Skaitoma lengvai, autorius konkrečiai nepasako, filmas geras ar blogas, leidžia žiūrovui pačiam rinktis. Žinoma, kai kam gali pritūkti gilesnės filmo kalbos analizės, tačiau Jonas pasirinko filmą analizuoti per savo išgyvenimų prizmę ir jam puikiai tai pavyko. Tik pavadinimas nelabai susijęs su tekstu. BALAS 9

BENDRAS BALAS 30,5

kinas, kinas lietuvoje, kino kritika, kino kritikai, recenzijų konkursas, skalvija, Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė

Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai