Keliauk kitaip – Rambyno regioninis parkas (Foto)

www.keliaukkitaip.lt
Linas Senkus

Nors Rambyno regioniniame parke bene labiausiai lankomas yra Rambyno kalnas (aukštis 46 metrai virš jūros lygio), nuo kurio atsiveria didinga panorama į Nemuno vingį, Tilžę ir Ragainę, tačiau čia yra ir daug kitų objektų, kuriuos verta pamatyti.

Tai Šereiklaukio piliakalnis, Mažosios Lietuvos panteonas, Vilkyškių miestelis, gandrų kolonija Bitėnų pušynėlyje. Taip pat besilankant Rambyno regioniniame parke verta susipažinti ir su atstovu iš Bitėnų bendruomenės, kuri už draugiškumą aplinkai pelnė vieną iš konkurso „Gamtos riteris“ titulų.

Vilkyškių miestelyje rekomenduojama apsistoti ilgesniam laikui, čia yra viešbutis, kavinė. Siūlomi keliavimo būdai – plaukioti baidarėmis ar kanojomis Jūros ir Nemuno upėmis, išsinuomoti dviračius, ar įdomius objektus apeiti pėsčiomis. Vilkyškių miestelis yra aprašytas romane „Lietuviški fortepijonai“ vokiečių rašytojo Johaneso Borovskio. Verta apžiūrėti evangelikų liuteronų bažnytėlę, apsilankyti žymaus visuomenės veikėjo, spaustuvininko, Mažosios Lietuvos patriarchu tituluoto Martyno Jankaus sodyboje. Atstatytame spaustuvės pastate veikia įdomus muziejus, menantis M. Jankaus gyvenimą ir veiklą. Šalia, ant Bitės upelio kranto, eksponuojama savita paveikslų galerija po atviru dangumi. Vilkyškių miške pamatysite įspūdingą Raganų eglę – ji išsišakojusi į 18 didesnių ir mažesnių kamienų, kamieno apimtis ties išsišakojimu – per 5 m, o aukštis – 34 m. Profesorė ir žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė dėl keistos formos eglę praminė Raganų šluota. Kodėl tokia keista eglė, primenanti raganos šluotą, išaugo šiame miške, aiškina krašto legendos.

Mažuoju Lietuvos panteonu vadinamos kapinaitės, kurios yra miškelyje tarp Rambyno kalno ir Bitėnų sodybų. Čia iš Vokietijos perlaidotas Vydūnas, amžino poilsio ilsisi Martynas Jankus, Valteris-Kristupas Banaitis. Kitos – Bitėnų-Šilėnų kapinės kadaise buvo vienos puošniausių šiose apylinkėse. Tačiau, deja, buvo… Girdėjau pasakojimą, kad šiose vietose yra paslėptas lobis, kurį užkasė bėgdami Napoleono armijos likučiai. Tai buvę net 8 centneriai prancūzų iš Rusijos cerkvių ir rūmų prigrobto aukso, įvairūs dirbiniai su brangakmeniais ir pravoslavų bažnyčios patriarcho valdžios simbolis – mitra. Prieš keturiasdešimt metų iš tuometės Vokietijos Demokratinės Respublikos atvyko du vokiečiai, kurie atsivežė Ragainės plytinės kamine rastą planą su aprašais prancūzų kalba. Jame buvo nurodyta, kad netoli Rambyno kalno esančiose kapinaitėse, dviejose dėžėse, paslėptose per atstumą, yra užkastas Napoleono lobis. Tiksliau nustatyti galimos lobio vietos nepavyko, nes kai kurie orientyrai per amžius buvo išnykę, pavyzdžiui, sugriautas Tilžės bažnyčios bokštas. Vis tiek vieną dieną Bitėnų-Šilėnų kapines apsupo kariškiai. Vietiniai gyventojai net artyn nebuvo prileidžiami, tik girdėjo galingą ekskavatorių.

Teigiama, kad rusams lobio nepavyko rasti. Tos lobio paieškos Bitėnų-Šilėnų kapinėse buvo sovietinio vandalizmo viršūnė: kareiviams išvažiavus liko kelių metrų gylio duobės, išvartyti paminklai, iškasinėti kapai. Nelegalūs lobių ieškotojai ir vėliau kasinėjo šias kapines, žmonės vis pastebėdavę neaiškias svetimas mašinas… Dabar šios išniekintos kapinės tvarkomos.

Keliaujant po šį parką rekomenduojama aplankyti Šereiklaukio piliakalnį, apie jį legenda pasakoja, kad šioje vietoje ilgai su kryžiuočiais kovėsi kunigaikštis Šereikis. Šis ir Opstainių piliakalniai pritaikyti lankyti: atidengti nuo medžių, sutvirtinti aukšti šlaitai, keliautoją čia atveda nutiesti pėsčiųjų takeliai, yra informaciniai stendai. Netoliese dunkso kalva, kurios apskrita aikštelė apsodinta klevais. Žmonės ją vadina Milžinkapiu. O štai Bitėnų pušynėlis aplankomas dėl čia įsikūrusios garsios gandrų kolonijos: pušyse kompaktiškai išsidėstę 23 baltųjų gandrų lizdai. Tai didžiausia natūrali šių paukščių kolonija ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Baltijos regione.

Rambyno regioninio parko direkcijos vyr. kultūrologės Giedrės Skipitienės žodžiais, parko „bazinė“ bendruomenė yra Bitėnų visuomeninė organizacija „Rambynas“, kuri buvo pirmoji Pagėgių savivaldybėje kaimo bendruomenė, įsikūrusi savanoriškai, kai reikėjo išsaugoti šią Bitėnų gandrų koloniją pušyse. 2001 metais pasienio tarnybos tame pušynėlyje buvo sumaniusios rudenį, kai išskris gandrai, iškirsti dalį pušų ir ten pastatyti sienos stebėjimo bokštą. Bitėniškiai tam pasipriešino ir laimėjo. Pasieniečiai dabar tai vertina kaip puikų pavyzdį, nes patys savo svečius ir artimuosius veža pasigrožėti gandrų kolonija pušyse. Bitėnų bendruomenė, kaip pasakojo G. Skipitienė, yra pagrindinė pagalbininkė visuose parko direkcijos darbuose ir sumanymuose. Ypač aktyvūs ir darbštūs Bitėnų kaimo vaikai, kurie yra ne tik kaimo, bet ir visos Rambyno apylinkės, jos žodžiais tariant, vizitinė kortelė: „dirba“ gidais, knygnešiais, artistais, dainininkais ir deklamuotojais, patys organizuoja Bitėnų-Šilėnų kapinaičių tvarkymą. Bitėnų kaimo bendruomenė apdovanota konkurse „Gamtos riteris“. Toks titulas skiriamas už nuopelnus saugomoms teritorijoms, už gamtos vertybių pristatymą, už darnios aplinkos ir palankaus elgesio gamtoje propagavimą. Būtent už tai bendruomenei ir įteiktas prizas.

Parke daug įvairių kultūrinių ir gamtinių vertybių, tačiau ne visi lankytojai elgiasi atsakingai. Tačiau parko darbuotojai stengiasi, kad vietiniams žmonėms taip pat labiau rūpėtų jų aplinka. Direkcija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Bardinų pasienio užkarda. Sutartis apima aplinkosauginę ir kultūrinę veiklą. Užkardos pasieniečiai padeda išaiškinti brakonieriavimo atvejus, padeda sulaikyti „kabliautojus“, tinklais bandančius gaudyti žuvis Merguvos, Bitežerio ar Juodežerio ežerėliuose. Bardinų užkardos pasieniečiai prisideda ir prie Mažosios Lietuvos paveldo saugojimo. Jie nutarė prižiūrėti senąsias evangelikų liuteronų kapinaites ir šį savo pažadą sąžiningai vykdo jau keleri metai. Pasieniečiai prisideda ir prie kultūrinių-ekologinių renginių, visada juose dalyvauja.

Mažosios Lietuvos patriarchas, bitėniškis M. Jankus yra sakęs: „Rambynas bus šventa vieta, kol liks pasaulyje bent vienas lietuvis…“.