www.keliaukkitaip.lt
Linas Senkus
Nuotr. – Kristina Stalnionytė
Nereikia važiuoti į kitus kraštus, kad išmėgintumėte vaikščiojimą kabančiais lieptais. Tokių gausu Pagramančio regioniniame parke. Čia atvykę kai kur pasijausite kaip ne Lietuvoje: įspūdingi skardžiai, slėniai, kanjonai ir terasos – visa tai Akmenos ir Jūros upių kraštovaizdis, kurį išvysite.
Parke įsteigti penki draustiniai: Jūros, Akmenos ir Tyrelių kraštovaizdžio bei Plynosios telmologinis ir Lylavos hidrografinis, galima aptikti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų įvairių rūšių.
Parke ypatingai smagu plaukti baidarėmis, kanojomis ar valtimis. Plaukiant galima stebėti įspūdingas atodangas. Pagramančio atodanga – skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje. Jos aukštis – 29-31 m, o ilgis palei upę – viršija 200 m. Genių atodanga – skardis dešiniajame Jūros krante, netoli Genių vienkiemio, įspūdingame upės vingyje, Tyrelių miško šiauriniame pakraštyje. Jos aukštis – 24-25 m, o ilgis palei upę – 160 m. Taip pat įspūdį palieka ir rėvos, ypač „Didžioji rėva“ Akmenos upėje.
Pasak Pagramančio regioninio parko vyr. ekologo Tomo Kalašinsko, ji yra vienas lankomiausių objektų parke. Ypač mėgstama ši upės atkarpa vandens turistų, ieškančių ekstremalių potyrių. Vasarą pro ją praplaukti baidarėmis praktiškai neįmanoma. Tačiau pavasarį, rudenį ar per potvynius Akmena primena kalnų upę, kuria plaukti rekomenduojama tik patyrusiems, mėgstantiems ekstremalų sportą baidarininkams.
Parke yra ne tik kabantys lieptai, sraunios upės, bet ir aukštapelkė Plynoja. Po pelkę pasižvalgyti galima specialiai lankytojams įrengtu pažintiniu taku. Čia randamos augalų, gyvūnų bei vabzdžių rūšys yra specifinės ir sutinkamos tik pelkėje. Čia lankantis galima sužinoti daug įdomių dalykų apie pelkių gyvenimą. Kai žmogaus ūkinė veikla suintensyvėjo, išpopuliarėjo išvykos į gamtą, pelkės pasidarė tinkamiausias prieglobstis faunai, ypač paukščiams, kuriems perėjimo metu ypatingai reikia ramybės.
Tačiau dar gajus kai kurių žmonių požiūris į pelkes, kaip į niekam nereikalingas, net pavojingas klampynes ir uodų karaliją. Tačiau ekskursija į pelkę su mokančiu atskleisti jos paslaptis gamtosaugininku gali pakeisti tokią nuomonę. Todėl ir įrengiami pažintiniai takai lankytojams. Moksleivių grupės, turistai sužino, kad pelkės, be prieglobsčio gamtos tvariniams, dar švarina atmosferą ir vandenį, padeda saugoti dirvas nuo erozijos, net sugeria jonizuojančius spindulius – tai lyg unikalus valymo įrenginys. Todėl lankantis tokiose saugomose vietose, būtina laikytis atitinkamų taisyklių: eiti tik tam skirtu maršrutu, nes pelkė labai jautri ištrypimui, netriukšmauti ir nebaidyti pelkės gyventojų, negaudyti jų ar neardyti būstų. Štai beveik pusė Lietuvos raudonosios knygos paukščių randa prieglobstį pelkėse arba vienaip ar kitaip su jomis susiję.
Parke gausu piliakalnių, senkapių, pilkapių, mitologinių akmenų. Įdomiausi parko piliakalniai – Indijos ir Pagramančio – apipinti padavimais, legendomis ir pasakojimais. Indijos piliakalnis stūkso kaime, tokiu pat pavadinimu. Keistas vardas kilęs ne nuo valstybės pietų Azijoje, o nuo žodžio „indija“, reiškiančio žemės gilumą.
Parko lankytojų centro administratorė Rita Krompalcienė pasakojo, jog jų parko pagrindas ir traukos objektas svečiams yra natūrali gamta. Nėra čia prabangių, kokiame nors dvare įrengtų kaimo turizmo centrų… Tačiau lankytojus ir trauka tas unikalus vietinės gamtos grožis. Lankytojų centro administratorės žodžiais, pas juos gražiai bendradarbiauja kultūros namai, biblioteka ir regioninio parko direkcija. Kartu organizuojamos Užgavėnės, Joninės, Žemės diena. Mindaugo karūnavimo dienos proga ant piliakalnio pagramantiškiai sugieda „Tautinę giesmę“, o baltų vienybės dieną ten liepsnoja laužas ir fakelai.
Tradicija tapo bendra priešadventinė vakaronė su senųjų krašto amatų pristatymu ir tradicinėmis vaišėmis. Buvo net sukurtas filmas „Nagingi pagramantiškiai“ apie čia gyvenusius ir dabar gyvenančius medžio drožėjus, audėjas ir mezgėjas, margučių margintojas, taip pat liaudies dainininkus ir kaimo gaspadines, puoselėjančias kulinarinį paveldą. Regioninio parko darbuotojų nuomone, dabar bet kokie miestelio renginiai vyksta kartu su parko direkcija, o žmonės „ne tik domisi savo kiemu, bet ir nori padėti tvarkytis parko rekreacinėse teritorijose.“