Laikas.lt
Islandija, pirmoji ištiesusi ranką Lietuvai pakeliui į nepriklausomybę, taip pat tapo pirmąja bankrutavusia Europos valstybe. Apskritai, islandai linkę pirmauti daugelyje sričių, nepaisant to, kad šalyje yra vos 320 tūks. gyventojų – net mažiau nei Liuksemburge.
„Geizerių ir ugnikalnių kraštas“ – šiuo apibūdinimu dažniausiai apsiriboja statistinio lietuvio žinios apie šią šalį: mes ir patys nelepinami saulės, tad mus ne itin domina ledinė sala. Vis dėlto Islandija turi ką pasiūlyti turistams: nepaliesta gamta, nacionalinė virtuvė, svetingi miesteliai ir, žinoma, terminiai šaltiniai, kurių baseinuose, nepaisydami žiemos orų, mirksta šalies gyventojai ir svečiai. Tačiau apie tai rašo kiekvienas turisto vadovas, mes gi rašysime apie įdomesnius faktus.
Islandija – viena pasaulio lyderių pagal atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimą. Daugiau nei 80 proc. visos šalies sunaudojamos energijos sudaro geoterminė energija ir hidroenergija. Elektrą islandai gaminasi tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o namus su retomis išimtimis šildosi geotermine energija. Tiesa, naudoja resursus ne itin taupiai – pasaulyje pirmauja pagal metinį energijos suvartojimą vienam gyventojui.
Avių Islandijoje daugiau nei gyventojų. Avininkystė – viena pagrindinių šalies ūkio šakų.
Islandai – daugiausiai skaitanti tauta pasaulyje. Reikia pridurti, kad tai aistra ne tik skaitymui, bet knygoms apskritai – daugelis islandų rašo patys arba svajoja tapti rašytojais. Taip pat Islandijoje daugiausia menininkų, tenkančių 1000 gyventojų . Čia dirbama iš pašaukimo, tad nieko keisto, kad didžioji dalis gyventojų apklausų metu priskiria save laimingųjų kategorijai.
2/3 šalies gyventojų įsikūrę sostinėje Reikjavike.
Oficiali šalies kalba – islandų – beveik nesiskiria nuo senosios vikingų kalbos (ko vertas vien garsiojo ugnikalnio Eyjafjallajökull pavadinimas). Tačiau islandai puikiai kalba angliškai, be to, pasaulyje pirmauja pagal raštingų piliečių skaičių.
Islandai neturi pavardžių. 1925 m. įsigaliojęs įstatymas draudė šalies gyventojams turėti pavardes, vietoj jų priklausomai nuo asmens lyties priskiriamas tėvavardis: jei tai vyras, prie tėvo vardo pridedamas žodis son (isl. k. sūnus), jei moteris – žodis dóttir (isl. k. duktė). Tekėdamos moterys tėvavardžio nekeičia. Šiandien dėl migracijos mastų šalyje daug turinčių pavardę piliečių.
Islandai, kaip ir visi skandinavai, garsėja tolerantišku požiūriu į seksualines mažumas. 2010 m. Islandijoje buvo įteisintos homoseksualios santuokos, ir tuo nedelsdama pasinaudojo šalies ministrė pirmininkė Johanna Sigurdardottir, susituokdama su savo ilgamete gyvenimo drauge.
.jpg)
Priešingai nei daugelyje pasaulio šalių, islandėms neteko kovoti dėl lygybės: jau 1915 m. joms buvo suteikta balsavimo teisė. Puoselėjantys tradicijas vikingų palikuoniai sugebėjo atsiriboti nuo ilgus šimtmečius gyvavusios patriarchalinės visuomenės santvarkos. Lyčių lygybės idėjos vedami 2010 m. islandai pirmieji Europoje (išskyrus nykštukines Andorą ir Vatikaną) uždraudė striptizo pasirodymus, taigi šalyje nebeliko striptizo klubų.
Islandų vaikučius per Kalėdas aplanko trylika Kalėdų senelių. Šie trolių palikuoniai iki praėjusio amžiaus buvo gan pikti: nuo gruodžio 12 iki pat Kalėdų po vieną ateidami į miestą gąsdindavo vaikus ir krėsdavo įvairias šunybes.
Islandijoje ne taip šalta, kaip įprasta manyti. Dėl šiltos Golfo srovės įtakos sausį Reikjavike temperatūra laikosi ties nuliu. Nors patys islandai linkę juokauti: „Jei jums nepatinka oras, palaukite penkias minutes, jis subjurs“.