Laikas.lt
2011 astronomijos mokslui buvo ne tik kupini atradimų, bet ir iškėlė galybę naujų klausimų. Asteroidai, kosminės audros, Saulės ir mėnulio užtemimai, gyvenamų planetų atradimas ir taip toliau mokslininkų ir paprastų žmonių dėmesį kaustė visus metus.
Tačiau kokie įvykiai buvo patys reikšmingiausi?
Į Žemę panašios planetos
Per 2011 m. NASA erdvėlaivis „Kepler“ pasauliui pateikė 2326 naujas planetas už Saulės sistemos ribų. 4 planetos taip panašios į Žemę, kad jose galimai egzistuoja gyvybė.
„Žmonės metų metus spėliojo, kėlė hipotezes apie planetas už mūsų sistemos ribų. 2011 metais pagaliau peržengta riba tarp teorijos ir praktikos. Mokslininkai galėjo ne tik kelti teorijas, bet ir jas pagrįsti konkrečiais atradimais“, – kalbėjo NASA mokslininkas Ralphas McNuttas.
Gruodžio mėnesio pradžioje buvo oficialiai patvirtinta informacija apie planetą, nuo savo motininės žvaigždės nutolusi palankiu gyvybei atstumu.
„Keppler 22b”
4 Plutono mėnulis
Liepos mėnesį NASA pranešė, kad buvo atrastas mažytis mėnulis, besisukantis apie Plutoną. Tai buvo mažiausias ir jau 4 atrastas Plutono mėnulis.
„Kosmosas yra didžiulis ir neištirtas. Vaikystėje buvau didžiulis kosmoso fanas ir atmintinai žinojau, kad Saturnas turi 9, Uranas – 5, Neptūnas – 2, o Plutonas – nei vieno mėnulio. Per trumpą laiką, visi šie skaičiai buvo pakeisti dėka naujų atradimų“, – toliau kalbėjo McNuttas.
Mėnulis, kol kas pavadintas P4, yra vos 13-34 km skersmens (didžiausio Plutono mėnulio skermsuo – 1,043 km).
NASA zondas pasiekia Merkurio orbitą
Po 6,5 metų kelionių kosmose, NASA zondas MESSENGER kovo 17 dieną tampa pirmuoju erdvėlaiviu, patekusiu į Merkurijaus orbitą.
„Pamatėme vulkaninius darinius Merkurijaus paviršiuje, susiformavusius prieš daugybę metų. Šiuo metu bandome surinkti visą Merkurijaus „dėlionę“, – sakė McNuttas.
MESSENGER sukurtas taip, kad galėtų užfiksuoti visas Merkurijaus paviršiaus detales. Zondas ateityje taip pat rinks duomenis apie planetos magnetinį lauką, geologinę istoriją ir ypatingai ploną atmosferą.
Nobelio premija tamsiąją energiją tyrusiems mokslininkams
3 mokslininkams – Saului Perlmutteriui, Brianui P. Schmidtui ir Adamui G. Riessui, skirta Nobelio premija už tai, kad jie nustatė – Visata plečiasi didėjančiu greičiu.
Tam, kad paaiškintų visatos plėtimąsi ir didėjantį to greitį, mokslininkų komanda naudojo „tamsiosios energijos“ sąvoką. Ta energija skatiną plėtimosi greitėjimą, tačiau daugiau jokių žinių nesurinkta. Manoma, kad tamsioji energija užima apie 73 proc. visos Visatos masės.
Pabudusi Saulė
Po ramių metų, 2011 mokslininkai užfiksavo vis aktyvėjančią Saulę. Dar rugpjūčio mėnesį Saulę „išleido“ galingiausią žybsnį per 4 metus.
Saulės aktyvumas didėja ir mažėja 11 metų cikle. Dabartinis ciklas prasidėjo 2008 m. ir turėtų baigtis iki 2020 m. Ciklo maksimumą Saulė pasieks 2013 m.
Ypač galingos Saulės audros gali labai neigiamai atsiliepti Žemei.
Elenino kometa
Ledu padengta Elanino kometa perskriejo per Saulės sistemos vidurį praeitą Rugsėjį. Nors mokslininkai ramino, žmonės ėmė paminuoti ir pranašauti artėjančią pasaulio pabaigą. Kai kurie tikėjo, kad Elenino kometa atsitrenks į Žemę ir ją sunaikins, kiti – kad tiesiog paveiks Žemės gravitaciją ir sukels katastrofiškus drebėjimus ir cunamius. Tiesa, dar kiti skleidė gandus, kad Elenino kometa – planeta Nibiru, 2012 m., neva, sunaikinsianti Žemę. Galiausiai, spalio gale mokslininkai oficialiai pranešė, kad kometa, priartėjusi prie Saulės, skilo ir sudegė.
„Pastaruoju metu kometos ir asteroidai ėmė kelti vis didesnę isteriją. Tiesa ta, kad, pavyzdžiui, Halio kometa buvo pastebėta Anglijoje dar 1066 m.“, – pasakojo McNuttas.
Saulės ir Mėnulio užtemimai
Per 2011 m. tiek mokslininkai, tiek mėgėjai galėjo stebėti net 2 Mėnulio ir 4 Saulės užtemimus.
Birželio 15 d. Mėnulis nusidažė raudonai per ilgiausią užtemimą per 11 metų. Antrą kartą, gruodžio 15 d., užtemęs palydovas buvo matomas Aliaskoje, Havajuose ir Naujojoje Zelandijoje. Kito užtemimo sulauksime tik 2014 m.
Vos kelias savaites iki antrojo Mėnulio užtemimo, lapkričio 25 d., įvyko ir dalinis Saulės užtemimas. „Per gyvenimą mačiau kelis Mėnulio užtemimus. Tačiau yra 2 dalykai, kuriuos privalo pamatyti kiekvienas žmogus: visiškas Saulės užtemimas ir į kosmosą paleidžiamas erdvėlaivis“, – vardino McNuttas. Kitas Saulės užtemimas numatomas 2012 m. gegužės 20 d.
Asterodai!
NASA kosminis laisvas „Dawn“ ant asteroidoi Vesta nutupė liepos mėnesį tam, kad surinktų daugiau informacijos apie gigantišką kosminį akmenį. Vesta yra antras pagal dydį asteroidas, skriejantis asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio. Po metų, „Dawn“ keliaus į didžiausią asteroidą – Cerera.
Tačiau Vesta nebuvo vienintelis asteroidas, kaitinęs aistras 2011 m. Turbūt visi prisimenate 2005 YU55, praskriejusį 1/10 arčiau nei Mėnulis. 2005 YU55 niekada nekėlė didelės grėsmės Žemei, tačiau toks priartėjimas mokslininkams leido daugiau sužinoti apie patį asteroidą ir jo orbitą.
Vesta
Žemei pavojingi dangaus kūnai
Rugsėjo mėnesį NASA paskelbė, kad „potencialiai Žemei pavojingų dangaus kūnų“ yra mažiau nei iki tol manyta. Dabar vidutinio dydžio asteroidų yra apie 19,5 tūkst. – toks skaičius yra net dvigubai mažesnis už ankstesnį.
„Prieš daugybę metų į Žemę atsitrenkęs asteroidas pakeitė visą planetos gyvybę ir struktūras. Jeigu tai nutiko kartą – gali nutikti ir vėl. Surinkta informacija padės ne tik apsisaugoti nuo pavojų, bet ir sužinoti asteroidų prigimtį“, – sakė McNuttas.
Nežemiškos gyvybės paieškos
Kovo mėnesį „Journal of Cosmology“ Richardas Hooveris (NASA) parašė straipsnį, kuriame skelbė galimai atradęs gyvybę meteorituose. Tokias išvadas R. Hooveris priėjo po to, kai specialiais mikroskopais ištyrė į Žemę nukritusius meteoritus. Tačiau tokia teorija buvo netrukus paneigta kitų mokslininkų.
Kitas mokslininkų „taikinys“ – Marsas. Gruodžio 7 d. planetą tyrinėjantis marsaeigis pateikė kol kas geriausių įrodymų, kad joje kažkada būta vandens.
Lapkričio 26 d. NASA „Raudonosios planetos“ link paleido kosminę laboratoriją MSL, planetą pasieksiančią 2012 rugpjūtį. MSL mokslininkams turėtų suteikti dar daugiau žinių apie planetą.