www.keliaukkitaip.lt
Linas Senkus
Keliaujant prie Kauno marių verta skirti laiko apsilankymui neliestos gamtos oazėje – Dubravos rezervatinėje apyrubėje. Terminas rezervatinė apyrubė apibrėžiamas kaip „nedidelio ploto gamtinis arba kultūrinis rezervatas, kurio apsaugai ir priežiūrai nėra steigiama direkcija“. Įdomu, kad Lietuvoje yra tik viena rezervatinė apyrubė – Dubravos.
Jos tikslas yra išsaugoti retas miško augavietes, našius spygliuočių medynus ir kitas augalų bendrijas. Taip pat siekiama supažindinti čia atkeliavusius su natūralia gamtine aplinka ir joje vykstančiais procesais. Apie tai papasakojo Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos specialistas ryšiams su visuomene Vytautas Ribikauskas.
Prieš pusšimtį metų Miškų institutas surengė kompleksinę mokslinę ekspediciją Dubravos miškuose. Vaišvydavos girininkijos keturiuose kvartaluose buvo parinkta 120 ha ploto teritorija, kurioje nutarta nevykdyti jokios ūkinės veiklos. Nuo 1958 metų šiose vietose jokie miško kirtimo darbai nebuvo vykdomi. O dar po dešimtmečio čia buvo įsteigtas vietinės reikšmės rezervatas. Rezervatinėje apyrubėje draudžiama bet kokia ūkinė veikla, draudžiama naudotis gamtos ištekliais, nebent tik kovoti prieš gaisrus ir kenkėjus.
.JPG)
Čia vaikštant stebino pušys, kurių kamienų skersmuo – beveik metras, o aukštis viršija trisdešimt metrų. Našiausi rezervate ir yra pušynai. Čia gulinčios didžiulės eglės savo sausomis šakomis panašios į kažkokių priešistorinių gyvūnų skeletus, ant kamienų driekias samanų ir kerpių kasos, ant gyvų ir kritusių medžių auga didelės kempinės.
Deja, žmonių įsikišimas į gamtą gali jai atnešti žalos, o blogų žmonių paliktos žymės – suerzina ir pykdo visuomenę. V. Ribikauskas papasakojo apie vandalizmo atvejus Pakaunės miškuose: būta atvejų, kai miškininkų gražiai įrengtas poilsiavietes miškuose ne tik nusiaubdavo chuliganų gaujos, bet net susprogdindavo rekreacinę įrangą. Parodė ir fotografijas, kuriose užfiksuoti nusikaltėlių palikti nuniokojimai.
Per visas įdomiausias Dubravos rezervato vietas vingiuoja beveik dviejų kilometrų ilgio pažintinis takas, su pakeliui išdėstytais aštuoniais informaciniais stendais, supažindinančiais lankytojus su rezervato floros ir faunos ypatybėmis. Iš jų galima išsamiai sužinoti apie Dubravos pušynus ir eglynus, pelkes, Lietuvos miškų paukščius ir žvėris, vėjovartas ir sausuolius medžius. Šis takas buvo įrengtas 2005 metais, per tą laiką jį pamėgo vietiniai Vaišvydavos gyventojai, čia fotografuojasi specialiai atvažiavę jaunavedžiai, apsilanko turistų. Takas eina ir per pelkės dalį – nutiestomis lentomis. Jo pabaigoje yra graži stoginė atsipūsti ar užkąsti. Vieną žiemą chuliganai išvertė ir visiškai suniokojo visus šio tako stendus, kurie dabar atkurti. O jau šiukšlintojų paliktų krūvų šioje miškininkų kaupiamoje žmogaus kaltės gamtai fotografijų byloje ypač daug. Pakaunės miškai kenčia nuo tiesiog priekabomis atvežamų ir išverčiamų statybinių liekanų, polietileno ir stiklo gabalų, luženų, skardinių, butelių ir begalės kitokio šlamšto. Tačiau savo sklypeliuose tie gamtos teršėjai, turbūt, puoselėja žaliąsias vejas, laisto rožes – kaip atsiliksi nuo kaimyno, ką žmonės sakys, jei apsileisi prie namų…
.JPG)
Kadangi rezervate būtina laikytis nustatyto režimo, susipažinti su šia neliestos gamtos sala gali tik organizuotos lankytojų grupės. Apsilankymas turėtų būti suderintas su Dubravos urėdijos administracija. Dubravos rezervate ekskursijas rengia Kauno marių regioninio parko specialistai ir miškininkai. Norintiems susipažinti su rezervatu, gauti papildomos informacijos arba organizuoti ekskursiją reikėtų iš anksto skambinti telefonu ir susitarti. Dubravos rezervate rekomenduojama lankytis grupėmis ir neiti pavieniui. Nuo pirmojo stendo pažintinis takas yra aiškiai sužymėtas. Painesnėse vietose teisingą kryptį žymi ant medžių nupieštos žalios rodyklės. Kadangi įžengę čia atsidursite laukinėje gamtoje, rezervato teritorijoje daug kur išvirtę medžiai, tyvuliuoja pelkės, per kurias reikia eiti nutiestu lentų taku, derėtų laikytis ir kitų taisyklių. Draudžiama lankytis vėjuotomis dienomis, pučiant stipresniam nei 15 m/s vėjui, nes čia yra daug stovinčių sausuolių medžių, kurie virsdami gali sužeisti lankytojus. Draudžiama judinti ar kitaip bandyti nuversti stovinčius sausus medžius. Krintančios šių medžių viršūnės ir šakos gali sužaloti apačioje stovinčius žmones. Draudžiama laipioti ant nuvirtusių sausuolių, nes paslydus ant jų galima susižeisti.
Keliaukime tyliai, gal jūsų takelį kirs laukiniai paukščiai ar žvėrys… Čia, viduryje Lietuvos, netoli didmiesčio, galima pajusti tikrą laukinės gamtos alsavimą, pasijausti kaip pirmykštėse giriose. Būdami pagarbiais gamtos svečiais, čia patirsite įstabių akimirkų ir turiningai praleisite laiką.
Kviečiame dalyvauti konkurse. Turbūt ne kartą pastebėjote, kokia ypatinga Lietuvos gamta, koks turtingas kraštovaizdis ir kiek neįtikėtinų kampelių galima joje rasti. Ypač daug gražių vietų yra Lietuvos saugomose teritorijose. Jeigu kažkaip fiksuojate tas akimirkas – darote nuotraukas, kuriate video ar radijo reportažus, o gal įkvėpti gamtos rengiate straipsnius – dalyvaukite „Geriausio kūrinio konkurse“. Konkurso tikslas – išrinkti įtaigiausius kūrinius apie Lietuvos saugomas teritorijas keturiose kategorijose: geriausia nuotrauka; geriausias straipsnis; geriausias video reportažas; geriausias radijo reportažas. Pagrindinė sąlyga, kad nuotrauka, straipsnis, video ar radijo reportažas būtų susijęs su Lietuvos saugomomis teritorijomis. Taip pat turėtų atsispindėti draugiškas aplinkai elgesys, ekologija, meilė ir pagarba gamtai. Geriausių kūrinių autoriai bus apdovanoti vertingais prizais, jų kūriniai ar nuorodos bus publikuojami “Keliauk kitaip” ir „Eko bangos” tinklaraščiuose. Nuotraukas, straipsnius, video ir radijo reportažų nuorodas siųskite – [email protected]. Dar galite suspėti dalyvauti, o jau dalyvaujančių kūrinius galite įvertinti čia.