www.keliaukkitaip.lt
Marius Abramavičius
Apie Žuvintą girdėjo daugelis, bet ne kiekvienas matė didžiulius paukščių pulkus, besileidžiančius į rezervato palias, ne kiekvienas braidžiojo paslaptingais ir drėgnais Buktos girios takeliais. Žuvinto rezervatas pirmas ir vienintelis toks.
Tai pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje, įsteigta dar 1937 metais profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva. Tuomet pradėta saugoti Žuvinto ežerą, išsiskiriantį nepaprastai turtingu ir įvairiu paukščių pasauliu.
Didžiausia Lietuvoje Žuvinto šlapynė užima labai pelkingos lygumos duburį su dideliu, bet sekliu Žuvinto ežeru bei jį supančiomis paliomis. Biosferos rezervate saugomi du dideli Pietų Lietuvos pelkių kompleksai – Žuvinto palios ir Amalvo pelkynai. Žuvinto ežeras yra bene įspūdingiausia rezervato dalis, tai didžiausias šalyje liekaninio tipo ežeras, kokio niekur kitur Lietuvoje nepamatysite. Tai labai savotiškas, unikalus ir įdomus gamtos kūrinys. Ežeras labai seklus ir užpelkėjęs, čia gausu plaukiojančių augalijos salelių, vadinamų „kinimis“.
Kaip sakė Regimantas Vabuolas, Žuvinto biosferos rezervato ekologas, dėka dirbamų laukų Žuvinte apsistojantys migruojantys paukščiai turi kuo maitintis. Šios vietos išskirtinumas, kad čia labai didelė bioįvairovė, teritorija ypač svarbi vandens, pelkių ir šlapių pievų paukščiams, o Žuvinte mėgsta telktis visi migruojantys paukščiai. Šį rudenį kaip niekad daug buvo gervių.
.jpg)
Labiausiai sovietinių pertvarkymų laikotarpiu (po 1950 m.) Žuvinto biosferos rezervate nuo pelkių melioracijos yra nukentėjęs Amalvo pelkinis kompleksas. Tada Amalvo aukštapelkė buvo išvagota melioracijos grioviais, kurie ir toliau sausina pelkę. Dėl šių priežasčių visa aukštapelkė apauga mišku, krūmais, keičiasi augalinė danga – kiminines samanas, spanguoles, švylius išstumia žaliosios samanos, bruknės, viržiai.
Paprastas lankytojas tokiems veiksniams įtakos neturi, kaip ir neturi čia vietos kur galėtų stovyklauti. Nei poilsiaviečių, nei stovyklaviečių biosferos rezervato teritorijoje nėra. Biosferos rezervatas nėra ta vieta, kur draudžiama stovyklauti ir poilsiauti (išskyrus jo teritorijoje esančius gamtinius rezervatus). Kempingų ir stovyklaviečių čia nerasite todėl, kad nėra tam tinkamų vietų, nes rezervato ežerai Amalvas ir Žaltytis pelkėti, sunkiai prieinami ir rekreaciniu požiūriu nėra patrauklūs. Žuvinto ežeras įeina i gamtinį rezervatą, prie jo apsistoti draudžiama. Rekreacinės zonos, kaip kiti regioniniai parkai, Žuvinto biosferos rezervatas neturi, tačiau propaguoja gamtinį pažintinį turizmą. Tam yra įrengti du – Žuvinto ir Buktos gamtiniai takai, lankytojų centras su apžvalgos bokšteliu rezervato direkcijoje, pastatytos paukščių stebėjimo platformos.
Artimiausias įrengtas kempingas yra ant Giluičio ežero kranto prie Simno miesto. O į rezervatą keliautojas gali atvykti stebėti paukščių iš specialiai tam įrengtų regyklų.
Biosferos rezervato širdyje – Žuvinto gamtiniame rezervate saugomas didžiausias Lietuvoje pelkinis kompleksas su Žuvinto ežeru ir svarbios paukščių perėjimo bei apsistojimo migracijų metu vietos. Rezervate peri daug saugomų paukščių rūšių: didysis baublys, gervė, tetervinas, juodasis gandras, plovinė vištelė, mėlyngurklė ir kitos. Rezervate lankytojams leidžiama eiti tik pažintiniu taku. Rezervatas tam ir yra, kad leistų gamtai pačiai gyventi be aktyvaus žmogaus kišimosi. Su ekologu Regimantu Vabuolu einame Žuvinto ežero mokomuoju taku link paukščių stebėjimo bokštelio. Neilgas takas sukasi per nendryną. Čia įrengti informaciniai stendai apie Žuvinte sutinkamą gyvūniją. Jei eisi tyliai ir būsi atidus, gali sutikti ar išgirsti stenduose pavaizduotus paukščius.
Varnupių piliakalnis su senovine jotvingių gyvenviete, esantis šiaurinėje rezervato dalyje – reikšmingiausias ir didžiausias rezervato archeologinis paminklas. Tai vienas iš įspūdingiausių Sūduvos piliakalnių. Netoliese guli mitologinis akmuo su iškaltu pasagos ženklu, vadinamas Padkaviniu. Šią vietą pamėgo gyvosios krašto istorijos, archeologijos mylėtojai, kurie kasmet čia rengia „Kirvakalnio” festivalį.
Dėl savo vertės visa Buktos giria yra europinės svarbos saugoma gamtinė teritorija Natura 2000. Buktos miško takas turi du variantus – trumpesnįjį ir ilgesnįjį. Specialaus leidimo lankytis gamtiniame take nereikia. Elgdamiesi tyliai, nešiukšlindami bei nekurdami laužų, čia patirsite išties įspūdingų akimirkų. Aplink galima rasti įvairiausių augalų, tarp jų daug saugomų. Drėgnesnėse vietose įrengti lentų takeliai ir lieptas. Jei takas pasirodė per mažas, galite paklaidžioti ir didžiąja Buktos giria. Tik į gamtinius rezervatus neikite, o kitur elkitės atsakingai ir tyliai. Einu Buktos miško pažintiniu taku ir stebiuosi pirmapradžiu gūdumu. Aplink didžiuliai geltonais lapais šviečiantys skroblai, ąžuolai, aukštos eglės, alksniai, kylantys iš šlapių balų. Tyliai eidami, galite pamatyti iš Žuvinto palių atbridusį briedį, šokuojančią stirną ar elnią…
Kviečiame dalyvauti konkurse. Turbūt ne kartą pastebėjote, kokia ypatinga Lietuvos gamta, koks turtingas kraštovaizdis ir kiek neįtikėtinų kampelių galima joje rasti. Ypač daug gražių vietų yra Lietuvos saugomose teritorijose. Jeigu kažkaip fiksuojate tas akimirkas – darote nuotraukas, kuriate video ar radijo reportažus, o gal įkvėpti gamtos rengiate straipsnius – dalyvaukite „Geriausio kūrinio konkurse“. Konkurso tikslas – išrinkti įtaigiausius kūrinius apie Lietuvos saugomas teritorijas keturiose kategorijose: geriausia nuotrauka; geriausias straipsnis; geriausias video reportažas; geriausias radijo reportažas. Pagrindinė sąlyga, kad nuotrauka, straipsnis, video ar radijo reportažas būtų susijęs su Lietuvos saugomomis teritorijomis. Taip pat turėtų atsispindėti draugiškas aplinkai elgesys, ekologija, meilė ir pagarba gamtai. Geriausių kūrinių autoriai bus apdovanoti vertingais prizais, jų kūriniai ar nuorodos bus publikuojami “Keliauk kitaip” ir „Eko bangos” tinklaraščiuose. Nuotraukas, straipsnius, video ir radijo reportažų nuorodas siųskite – [email protected]. Dar galite suspėti dalyvauti, o jau dalyvaujančių kūrinius galite įvertinti čia.