Lietuvos muzikantai apie internetinės erdvės piratus

Dovilė Raustytė

Mūsų šalies muzikantai prisijungė prie pasaulinės kovos su nelegalios muzikos skleidėjais ir vartotojais. Galbūt per skambiai pasakyta, nes daugeliui tai atrodo kova su vėjo malūnais. Kad ir kaip būtų, geriau stengtis problemą spręsti, negu nuolatos pasyviai skųstis esama padėtimi.

Uždavėme keletą su šia tema susijusių klausimų Andriui Mamontovui, Jurgiui Didžiuliui ir grupės „Golden Parazyth“ lyderiui Giedriui.

Andrius Mamontovas buvo pirmasis Lietuvoje pasidalinęs nemokamai savo nauja kūryba. Neseniai pasirodęs jo albumas „Elektroninis Dievas“ – trečias atlikėjo įrašų rinkinys, už kurio legalų parsisiuntimą nereikia nieko mokėti:

Be abejonės kompiuteriai ir internetas pakeitė mūsų gyvenimą ir padarė labai stiprią įtaką įrašų verslui. Lankydamasis Čikagoje ar Niujorke buvau įpratęs užsukti į mėgstamas įrašų parduotuves įsigyti kompaktinių diskų, tačiau vietoj jų dabar parduodami drabužiai ar kažkas kita. Pirmaujančiose šalyse įrašų pardavimas fiziniu pavidalu gerokai sumažėjęs, pas mus, žinoma, tai vyksta lėčiau. Internetas ne tik leidžia žmonėms atsisiųsti muziką, bet ir piratauti. Žmonės siunčiasi naujas dainas nemokamai, o piratai už didelį lankytojų skaičių gauna milžiniškas pajamas iš reklamos. Tai elementari vagystė, tačiau su tuo kovoti labai sunku. Daug kas nesuvokia, kad sukurti dainą, parašyti knygą – toks pat sunkus darbas kaip pastatyti namą ar surinkti automobilio variklį. Muzika yra oro virpesiai, tad daug kam atrodo natūralu juos tiesiog pasiimti, nepaisant, kad juos kuriant buvo įdėta daug darbo, laiko. Įrašęs albumą „Geltona. Žalia. Raudona“ sudariau sandėrį su kompanija UAB „Omnitel“, kuri nupirko iš manęs tiražą ir išdalijo jį nemokamai. Šitas modelis, manau, muzikantams geriausias – rėmėjas gauna reklamą ir tuo pačiu pamalonina savo klientus ir atlikėjo klausytojus, o tu gauni, jei ne honorarą, tai bent jau išlaidų padengimą. Žinoma, džiugina faktas, kad „iTunes“ parduotuvėje žmonės perka „Elektroninį Dievą“, nors jį galima atsisiųsti nemokamai.

Daugiau – interviu A. Mamontovas: „Albumai – mano gyvenimo dienoraštis“

Jurgio Didžiulio kartu su žmona Erica Jennings įrašytas albumas „The Ball & Chain“ iki lapkričio 11 d. taip pat buvo dalijamas internetinėje erdvėje nemokamai. Jurgio komentaras apie pasirinktą albumo platinimo būdą, piratavimą ir kreipimasis į klausytojus:

„Dabar esame tokioje kryžkelėje, kur labai sudėtinga parduoti muziką. Žmonėms ji yra taip lengvai ir nemokamai prieinama, kad jie dažnai pamiršta, kiek pastangų ir resursų reikia įdėti, kad gautum gerą gražų rezultatą. Dabartinė situacija šios rinkos segmente prilygsta laukiniams vakarams, kur bandai „bet kaip“ daryti tai, kas pačiam prie širdies. Žmonių muzikos vartojimo tendencijos keičiasi dėl technologinių priežasčių; autorinių teisių įstatymuose yra labai daug spragų ir neadekvatumo; niekas nesugeba susitvarkyti su piratais. Dėl šių pagrindinių priežasčių ieškome kitokių/kūrybiškų būdų „platinti“ savo muziką. Dabar dovanoti gerą, kokybišką albumą dosnių rėmėjų pagalba yra racionaliausias sprendimas. Šiuo būdu mes sugebėjome bent jau padengti tam tikrus kaštus ir reklamuoti šį sumanymą. Norėčiau manyti, kad ateityje susiklostys kitokios aplinkybės, leisiančios sąžiningiau uždirbti iš muzikinės kūrybos.

Turiu rimtų priekaištų didelėms leidybinėms kompanijoms už tai, kad įpiršo žmonėms CD formatą. Tai yra neoptimali muzikinė laikmena (kas turi vinilą ar dirba įrašų studijose tai supranta). Jie tikėjosi vėliau visus pervilioti geresniu variantu (super audio CD) ir tokiu būdu vėl priversti melomanus pakloti pinigus už savo mylimiausius įrašus. Dabartinė padėtis yra tragiškai juokinga. Tikri melomanai sunkiai gali suvokti, kodėl turi mokėti už prastą audio kokybę, o dauguma klausytojų jau priprato prie prastų mp3 ir nejaučia garso kokybės trūkumų. Ironiškiausia tai, kad pačios leidybinės kompanijos yra šios situacijos kaltininkės.

Mes realiai gyvename iš koncertų. Muziką daliname, tad galite bent jau ateiti į pasirodymus. Jeigu patiko daina, raginkite kitus draugus parsisiųsti ir apsilankyti koncertuose. Palaikinkite „Facebook’e“. Jeigu labai patinka muzika, galite pasistengti ir nusipirkti albumą. Mes nuo to netapsime milijonieriais, bet tikrai būsime dėkingi.“

„Golden Parazyth“ pavasarį ruošiasi išleisti trečiąjį albumą. Apie jo platinimą ir laisvų kainų politiką grupės lyderis Giedrius:

„Kol kas nemąstėme, kokiu būdu platinsime naują įrašą, tačiau, manau, simboliškai keli tūkstančiai kompaktinių diskų pasirodys šalies prekyboje. O jei žvelgsime į ateitį, manau, prieisime prie „digital mp3 free download“ stiliaus. Nors antrasis mūsų albumas „All the Truth about Blue Monkeys“ buvo sėkmingai parduodamas, tačiau iš to uždirbti yra sudėtinga. Mini albumo „Shelter“ prekyboje nebuvo, bet jį gavo visi, atėjusieji į pristatymus Lietuvos miestuose.

Kad muzikos kokybė nebūtų šūdina, atlikėjai dovanoja geros kokybės mp3 ir muzika sklinda neprarasdama kokybės. Mano manymu, reiktų ne tik leisti atsisiųsti naujus įrašus nemokamai, bet ir leisti sumokėti, kiek kas nori, t. y. padaryti tokią laisvos kainos politiką – mokėk tiek, kiek mus ir mūsų darbą gerbi; kažkas nieko nemoka, kažkas gal 10 Lt… Iš dalies tai kova su piratavimu, tačiau jo niekas niekada nesustabdė ir nesustabdys.

Muzikos pirkimo kultūra yra skirtinga, pavyzdžiui, Europoje ir už Atlanto, todėl gal ir skirtumai ją vertinant yra skirtingi. Tačiau pripažinkime faktą, kad tikras melomanas, nesvarbu, ar Europoje, ar Didžiojoje Britanijoje, ar JAV pirks kokybišką muziką kompaktinio disko arba vinilinės plokštelės pavidalu.“

Šis straipsnis publikuotas gruodžio mėnesio Laikas.lt žurnale, kurį galite rasti daugumoje kavinių arba čia. Kiti numerio straipsniai:

Nauja vartojimo forma – mainai
Micius: „Pasidalinęs žmogus neturi mažiau“ (Interviu)
A. Mamontovas: „Albumai – mano gyvenimo dienoraštis“ (Interviu)
365 dienos kuriant savo spintos turinį
Atsisiųsti ar pirkti?