Lietuvos dvarų kultūra atgimsta!

Lietuvoje kadaise buvo labai gilios dvarų tradicijos, o dvarininkai turėjo didelę įtaką valstybei. Nuo seno dvaras laikomas kultūros židiniu. Lietuvos dvaras buvo diplomatijos, mokslo, meno centras.

Dvarininkai keliavo po pasaulį, į namus parsiveždavo meno kūrinių ir pasaulietinių idėjų. Todėl dažnai dvarininkas būdavo ir mecenatas. Dabar Lietuvoje yra išlikę apie 800 dvarų ir jų fragmentų. Didžioji dalis jų nebespindi kaip kadaise spindėdavo, o gyvenimas juose apmirė, nebeliko būto šurmulio.

Laimei, po truputį iš užmaršties ima keltis vienas kitas dvaras. Tai labai svarbus ir širdžiai malonus procesas. Juk taip mes priartėjame prie savo istorinių šaknų ir galime mėgautis įvairiapuse kultūrine veikla, kurią jie mums siūlo. Todėl verta apžvelgti tuos dvarus „pionierius“. Net neabejoju, kad tai praplės ir paįvairins Jūsų laisvalaikio racioną.

Tikra menininkų citadele yra tituluojamas 1845-1855 m. pastatytas Zyplių dvaras. Šiuo metu jis sparčiai atgauna kažkada turėtas dvaro funkcijas. Įsikūręs Suvalkijoje, prie Lukšių miestelio (Šakių rajonas), dvaras tapo tikru regiono etninės kultūros bei sklaidos centru. Čia nuolat vyksta įvairūs renginiai: spektakliai, koncertai, plenerai, stovyklos. Tautodailininkai Zyplių dvare užsiima ne tik teorine, bet ir praktine veikla. Žmonės ramioje aplinkoje tapo, lipdo iš molio, kalviai kala metalą, medžio drožėjai drožinėja.

Kad Zyplių dvare verda kultūrinis gyvenimas, nesunku pastebėti vien pasivaikščiojus po dvaro apylinkes ir parką. Čia gausu įvairių skulptūrų, drožinių ir visokių kitokių akį džiuginančių gėrybių. Daugumą jų dvarui palieka plenerų dalyviai – menininkai. Ir nenuostabu, kad kūrėjai čia patiria tai, kas vadinama įkvėpimu.

Dvaro apylinkių kraštovaizdis tiesiog nuostabus: du tyvuliuojantys tvenkiniai, vaizdingai vadinami „dvaro ponios akimis“, suteikia sunkiai nusakomą malonaus nerimo ir romantikos pojūtį. Reikia manyti, kad meno žmonės tai tikrai jaučia.

 

Organizuoti įvairiems kultūriniams renginiams puikiai pritaikytos anksčiau buvusios dvaro arklidės. Dabar jose ir verda intensyvus kultūrinis gyvenimas. Tai sakyti leidžia lankytojų skaičius, nes kasmet Zyplių dvare jų apsilanko apie 10 tūkstančių. Keletas renginių jau yra tapę nuolatiniais ir neatskiriamais nuo, galima sakyti, vieno iš meniškiausių Lietuvos dvarų. Pirmiausia – tai Pažaislio muzikos festivalis ir tautodailininkų pleneras „Zyplių Žiogai “ .

Pastarajam skirkime truputį daugiau dėmesio. „Zyplių Žiogai“ – tai tradicinis tarptautinis tautodailininkų pleneras. Vyksta kiekvienų metų liepos pabaigoje. Dvaro bendruomenė šį renginį tituluoja kaip patį svarbiausią visų metų kultūrinės veiklos įvykį. Susirinkę įvairiausių sričių amatininkai lankytojams leidžia nevaržomai stebėti kūrybinį procesą, net jame dalyvauti. Reikia pabrėžti, kad tai tikrai reikšmingas renginys – tiek pačia savo idėja, tiek ir masiškumu.

Žodžiu, Zyplių dvaras tampa tikru kultūros lopšiu. Labai svarbu, kad čia vystoma veikla „nenusistovi“. Atsiranda vis daugiau puikių iniciatyvų, gebančių pritraukti vis daugiau žmonių. Viena iš jų – tai kino festivalis „Sidabrinės gervės naktys“ (nuo birželio 5 iki rugsėjo 1) . Renginio organizatoriai patikino, kad žiūrovai liks patenkinti, kadangi turės galimybę geriau pažinti ir netgi susitikti su mėgstamais aktoriais, kurių dalis atvyks į patį festivalį.

Neabejojama, kad renginys taps šiltu susiėjimu, tokiu, koks yra įprastas šiame meniškame dvare. Taigi norintiems patirti tikrai prasmingų akimirkų, pajusti dvasingą šurmulį ar tiesiog sudalyvauti „gyvo dvaro“ gyvenime – Zypliai yra kaip tik tas sprendimas.

Kitas šurmuliuoti pradedantis Bistrampolio dvaras yra įsikūręs netoli Panevėžio, šalia ,,Via Baltica“ magistralės. Tai puikus klasicizmo stiliaus pavyzdys su daugybe kitų išlikusių dvaro sodybos pastatų. Šie rūmai stebina muzikinių renginių gausa. O dvare įrengti svečių kambariai, pokylių ir konferencijų salė, net aptarnaujantis personalas lankytojus privers pasijusti tarsi patekusius į praeitį.

Kaip jau minėta, šis dvaras stebina muzikinių renginių gausa. Praktiškai per ištisus mėnesius išsitęsusiame Bistrompolio Festivalyje vykstantis renginiai sudomins ir įnoringiausią klausytoją. Nuo ištaigingo viduramžiškojo Karlo Orfo „Carmina Burana“ iki romansų karaliene tituluojamos Liubos Nazarenko pasirodymo.

Taip pat dar šią vasarą planuojami rengti įvairūs orkestrų festivaliai, vitališki džiazo koncertai bei klasikinės Šopeno muzikos vakarai. Tvarkaraštyje figūruoja ne viena Lietuvos muzikos garsenybė ir originalūs užmojai, kaip projektas „Nuo Renesanso iki The Beatles“. Kas bendro tarp renesanso šedevrų ir the Beatles hitų? Į šį klausimą Jums atsakys grupė „Quorum“, pakviesianti į nuotaikingą muzikinę kelionę po skirtingų šimtmečių „topus“.

Jeigu šie trumpai pristatyti dvarai Jūsų nesudomino, esu tikras, atrasite kitų, kurie pateisins kiekvieno lūkesčius. Puikus pavyzdys – Burbiškio dvaras Radviliškio rajone. Jei esate Olandijoje vykstančios tulpių parodos gerbėjas, šis pasirinkimas kaip tik Jums.

Čia didžiuliai, apie trijų šimtų rūšių tulpių plotai kasmet pritraukia tūkstančius lankytojų, o reto grožio milžinišką parką kiekvieno širdis sunkiai paleidžia. Be abejonės, be muzikos, kultūrinių renginių čia taip pat neapsieinama.

 

Taigi galime tik džiaugtis, kad Lietuvos Dvarai po truputį ima kilti. Reikia tik tikėtis, kad galbūt įvyks ,,domino efektas“ ir kiekvienais metais sulauksime naujai prisikėlusių senovinių dvarų su vis įvairesnėmis, solidesnėmis kultūros kalvėmis. O šito svarbaus proceso belaukiant linkiu ir kartu siūlau aplankyti kurį nors ne vieną šimtmetį skaičiuojantį dvarą. Galiu patikinti, kad abejingi ir nusivylę tikrai neliksite.