Goda Raibytė
Audrų medžiotojai – entuziastų komanda (dažniausiai, ne meteorologai), paskui audras keliaujanti po įvairiausius pasaulio kampelius. Kvapą gniaužiantys tornadai ir adrenalinas tampa tokių žmonių kasdienybe.
Pasirodo, vienas pirmųjų medžiotojų buvo pats Benjaminas Franklinas, 1752 m. užsilipęs ant bažnyčios stogo ir atlikęs savo žymųjį eksperimentą su aitvaru. Ir tik 1956 m. amerikietis Davidas Hoadley ėmė „sekti“ audras, sisteminti medžiagą ir bendradarbiauti su įvairiomis meteorologijos organizacijomis. O labiausiai audrų medžioklę visgi išpopuliarino žiniasklaida… Jau 1978 m. pasirodė pirmoji televizijos laida. Aišku, neapsieita ir be Holivudo produkcijos. Dar 1996 m. Helen Hunt ir Billas Paxtonas pasirodė filme „Twister“ („Viesulas“), kuriame pagrindinis veiksmas sukosi apie du tornadų medžiotojus.
.jpg)
Nors audrų medžiotojai gali sekti ir paskui vaivorykštę, dažniausiai jų tikslas būna tornadas. Kuo didesnis – tuo geriau! Ir, žinoma, iš kuo arčiau – tuo geresnis laimikis. Dažniausiai kelionė būna tokia aktyvi, kad kiekvieną dieną yra sutinkama „nauja“ audra – visame pasaulyje audrų medžiotojai audras seka aktyviausiu metų periodu, kuris trunka ne daugiau kelių savaičių. Ir medžioklės metu nukeliauja kelis tūkstančius kilometrų.
Tipinis audrų medžiotojas – ne meteorologas, dažniau informaciją apie orus, artėjančias audras ir panašiai gaunantis iš meteorologijos stočių. Ne audrų metu, jis namuose savarankiškai studijuoja meteorologiją ir bando nuspėti ir suplanuoti artėjantį audrų sezoną.
Audrų medžiotojų grupelė keliauja specialiai „sukonstruotame“ autobusiuke (ar mašinoje) su pačia moderniausia technika (taip, tai – tikrai nepigus hobis): radijo satelitai, fotoaparatai, kameros, galingi kompiuteriai, mobilieji, navigacinės ir saugos įrangos ir taip toliau. Jie stebi tornadą nuo pačios pradžios iki tol, kol įmanoma.
Allanas Detrichas – profesionalus audrų medžiotojas. Kaip pats sako, priklausomas nuo jų tapo dar prieš kelis dešimtmečius, kai vaikystėje kieme stebėjo visai netoli siaučiantį tornadą, kuris vos nepasiglemžė jo tėvo.
Kiekvieną vasarą Allanas kraunasi daiktus ir dvi savaites su būreliu žurnalistų, meteorologų, fotografų ir panašiai seka audras Amerikoje. Per tą laiką jie beveik nemiega, nevalgo, kitaip sakant, „yra gyvi“ iš adrenalino, kurį gauna sekdami paskui, pavyzdžiui, tornadą.
Jau keli metai, kai turizmo bendrovės bando pasipelnyti iš adrenalino fanatikų, kurie neturi tinkamos įrangos sekioti audras. Keletas turizmo bendrovių Amerikoje siūlo specialiai sudarytas, visiškai nepavojingas keliones paskui audras. Apsikarstę modernia įranga, patogiai atsisėdę specialiuose autobusuose galite 6 dienas keliauti po „audringiausius“ Amerikos regionus. Tiesa, už tai paklosite nemažą sumą pinigų.
Be to, internete yra pilna patarimų: kaip sumedžioti audrą, kaip tapti geru medžiotoju, kaip savo automobilį patobulinti audrų medžioklei, kur geriausia medžioti, kur rasti informacijos, bendraminčių ir panašiai.
Aišku, Lietuvoje toks hobis nebūtų toks gniaužiantis kvapą. Pas mus yra buvęs tik vienas kitas tornadas, be ko Amerikoje neapsieina nei vienas save gerbiantis medžiotojas.