Daugelį kartų eita pro šalį, daugybę kartų apkalbėta, nesuskaičiuojamą kiekį akies krašteliu nužvelgta ir nei karto nestabtelėta prie Vilniaus centro, greta Žaliojo tilto stotelės, medžių apsuptyje stovinčios pasakų pilaitės. Gėda. Gėda ne dėl to, kad nestabtelėta, o dėl to, kad prarasta tiek laiko tokiam stebuklui. Neatrastam stebuklui.
Pagyros senovei
Kalvarijų gatvė nors ir nėra pati mieliausia gatvė mieste, tačiau ji viena iš pagrindinių miesto arterijų. Kasdien ja juda šimtai ir net tūkstančiai automobilių, ką kalbėti apie pėsčiuosius skubančius į darbus, namus, mokslus, pasimatymus ar kokiais kitais reikalais. Iki pastarojo savaitgalio buvau vienas iš daugelio, kol manęs draugai nenusitempė į „Kalvarijų Nr. 1“ (toks pavadinimas). Sakė: tau patiks, pamatysi, ko dar nebuvai matęs, ne kartą norėsi sugrįžt, tavo skonį žinom ir garantuojam bus smagu. Didelės pagyros tikrai nejaudino. Galvojau, kad jie nusprendė pokštą iškrėst ir kažkas bus blogo…
Pastatas matėsi, kad jau senas, bet ne toks, kad virstų griuvėsiais. Šiek tiek apaugęs kerpėmis, apsamanojęs, sienos kur ne kur sueižėjusios, tačiau visa tai negadina senos pilies įvaizdžio. Žengiant gilyn pro duris, maniau, bus žymiai blogiau. Nustebau! Puikus interjeras — šiuolaikiško dizaino sienų apmušalai, senovinio stiliaus baldai, stambių rėmų veidrodžiai, dideli, bet elegantiški šviestuvai, juodos ir raudonos spalvų deriniai.
Svaiginantis karštis
Tą savaitgalį buvo beprotiškai karšta, tūnoti viduje nesinorėjo, todėl daugiausia dėmesio skyriau lauko kiemeliui. Vidiniam kiemui. Užsimerkit ir įsivaizduokit… skaityti nebegalit? Tada skaitykit ir įsivaizduokit…
Karšta vasaros diena. Gatvės alsuoja nulijusio lietaus drėgme. Žmonės lyg pavasarinės musės vaikšto lėtai, kvėpuoja sunkiai, geidžia pavėsio ir gaivos. Atsiveria durys, o už jų nedidelis vidinis kiemas dengiamas stoginės. Juntami gėlių kvapai — iš vienur pasklinda rododendrų, iš kitur atklysta ką tik nuskintų alyvų kvapas. Kažkur girdimi teškančio vandens garsai. Lyg bičių avilys, ramiai sau ūžia vidinis kiemas nuo pakeleivių atradusių atokaitą.
Linksmybių taurė
Padavėja, tarsi nepastebima bitelė, ramiai dūzgėdama pirmyn atgal pasodina kiemo pakraštyje tarp kolonų. Pasiūlo atsigaivinti ir nedvejodama padrąsina paragauti vietinės sangrijos (6,50 Lt). Daugelis sakys nieko ypatingo, tačiau tas, kas yra ragavęs tikros ir „nesuchaltūrintos“, žino, kokia ji būna klastinga. Šiek tiek daugiau vyno, nei įprasta, šviežių vaisių, lengvai gazuoto limonado, šaltų mažų ledukų ir daugiau nei reikia brendžio…
Viena taurė tokio vasariško gėrimo visą dieną pakeitė. Linksma pasidarė. Fone pasigirdo lotynų Amerikos garsai. Salsos ritmai kojas savaime kilnojo. Vaniliniai ledai su šviežiomis mėtomis, apelsinais, pagardinti medaus ir kardamono padažu (8 Lt) gaivino tarsi rasa žemę ankstyvą rytą.
Stebėdamas aplinką supratau, kad visa tai, ką matau, man primena arba pietų Ispanijos regionus, kur dominuoja arabiška stilistika su geometrinių figūrų raštais, žvakidėmis lyg Aladino lempomis, raudonai juodai dekoruotomis staltiesėmis arba prabangą atmenančias lotynų Amerikos šalis. Taip, viskas lyg ir nauja, nors visuma senove dvelkia.
Kaip pensionate
Panašu, lyg būtum atsidūręs pensionate, kur visas gyvenimas verda vidiniame kieme, kur į savus namus gali patekti tik kieme esančiais aukštais senais laiptais. Kur aplink vazonuose susodintos paprikos, čili pipirai, prieskoninės žolelės, didelėje medinėje vonioje auga rozmarinai, čiobreliai, šalavijai. Kur padavėja lyg bitutė nepastebimai nukerpa keletą šakelių ir nulekia į virtuvę. Kur iš virtuvės sklinda pasakiški kvapai. Čia net makaronai su brie sūriu, vyšniniais pomidorais, špinatais, bazilikų ir alyvuogių padažu (19 Lt) verti dėmesio. O ką kalbėti apie mėlynąjį pelėsinį sūrį su kriauše ir bruknių uogiene (9 Lt).
Kainų suktinis
Patiekalų pasirinkimas toks didelis, kad kiekvieną vasaros vakarą valgant po vieną liktų ir rudeniui. Kainos, žinoma, ne mažos. Vištienos patiekalai nuo 23 iki 24 Lt, žuvies nuo 21 iki 33 Lt, kiaulienos nuo 23 iki 24 Lt, jautienos ir jūros gėrybių patiekalai nuo 12 iki 39 Lt, picos iki 23 Lt. Gal ir gąsdina, tačiau apsilankykit ir pamatysit, kodėl verta išleisti pinigų.
Vertinimas
Vargu, ar yra kita vieta Lietuvoje, kuri būtų taip sužavėjusi savo šiltu, pietietišku ir paprastu alsavimu. Tokios vietelės ne tik atgaivina prisiminimus apie patirtus nuotykius kelionėse, bet trumpam leidžia pasijusti tarsi vėl būtum išvykęs svetur, tarsi tavęs niekas nepažįsta, nors ir žinai kur esi, bet apsimeti.
Įvertinimas 10 balų. Pirmas mano skirtas dešimtukas. Matyt vis dar veikia sangrija.
Ramūnas Dieliautas
