„Eurobasket 2011“ pasibaigus: Lietuvos rinktinės kelias čempionate

Rimstant aistroms po praėjusio Europos krepšinio čempionato, galima apžvelgti Lietuvos rinktinės kelią jame.

Sėkminga pradžia ir…

Turnyro šeimininkai kovas pradėjo itin pajėgioje grupėje, kurioje kartu su lietuviais dar varžėsi Ispanijos, Turkijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Portugalijos krepšininkai. Mūsų rinktinė sėkmingai susitvarkė su šiuo išbandymu. Per penkerias rungtynes „EuroBasket 2011″ patirta tik viena nesėkmė. Tiesa, ji buvo itin skaudi, kadangi mače su ispanais Lietuvos krepšininkai praktiškai neturėjo jokių realių šansų, o rungtynių baigtis tapo aiški jau įpusėjus trečiajam kėliniui.

…ne ką blogesnis antras etapas

Antrajame etape lietuviai vėl pateko į itin stiprią grupę. Prie Lietuvos, Ispanijos ir Turkijos rinktinių prisijungė Serbijos, Vokietijos ir Prancūzijos ekipos. Šiame etape taip pat suklupome tik sykį, nusileisdami prancūzams. Verta pastebėti, jog būtent ispanai ir prancūzai ir žaidė Europos čempionato finale. Taigi, po antrojo etapo Lietuvos rinktinė užėmė trečiąją vietą savo grupėje ir laukė savo varžovo ketvirtfinalyje. Jais turėjo tapti Rusijos arba Makedonijos rinktinė.

Mače tarp pastarųjų rinktinių atrodė, kad ketvirtfinalyje teks kautis su rusais, kurie du kartus įveikė Lietuvos rinktinę pasiruošimo cikle, tačiau stebuklingas Sergey Monya tritaškis aidint finalinei sirenai dovanojo pergalę Rusijai ir kaip atrodė tada, palankų varžovą lietuviams ketvirtfinalyje – Makedonijos rinktinę, kurios daugelis tinkamai neįvertino.

Neįvertini makedonai

Būtent tinkamas varžovo neįvertinimas ko gero ir tapo Lietuvos duobkasiu tame nelemtame „EuroBasket 2011″ ketvirtfinalyje. Makedonų neįvertino ne tik krepšininkai, bet ir visi sirgaliai, dar nesibaigus ketvirtfinalio susitikimui jau laukę būsimos pusfinalio akistatos su Europos čempionais ispanais. Šiai akistatai taip ir nebuvo lemta įvykti, kadangi Makedonijos krepšininkai sugebėjo sukurti sensaciją ir dar ketvirtfinalyje nugalėti ir iš kovos dėl medalių išmesti turnyro šeimininkę, Lietuvos rinktinę. Šis smūgis buvo itin skaudus, galima dar ir dar grįžti į praeitį ir kankinti save mintimis, kodėl Darius Songaila taip neapdairiai pasielgė su kamuoliu paskutinės atakos metu, tačiau visa rungtynių eiga nebuvo tokia, kokia turėjo būti žaidžiant tokios svarbos rungtynes kaip ketvirtfinalis, kada klysti negalima, o pralaimėjimas atima bet kokį šansą pasitaisyti. Jeigu trumpai, tai buvo matyti, jog makedonai tiesiog labiau norėjo laimėti ir jiems pavyko tai padaryti.

Olimpiada neprarasta

Vis dėlto, po šio pralaimėjimo jau kitą dieną Lietuvos rinktinė stojo į paskutinį mūšį, kuris iš tiesių lėmė itin daug. Pralaimėjimo atveju pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvos krepšinio rinktinė nebūtų dalyvavusi Olimpinėse žaidynėse. Laimei, kitąmet mūsų krepšininkai turės progą pajusti Olimpinių žaidynių dvasią. Kovoje su slovėnais, priešingai nei akistatoje su makedonai, rungtynių pabaigoje fortūna buvo Lietuvos pusėje ir mūsų krepšininkams pavyko iškovoti svarbią pergalę bei teisę dalyvauti atrankoje į Londono Olimpines žaidynes. Atranka į šį didingiausią sporto renginį vyks kitąmet liepos 2-8 dienomis.

Galiausiai Lietuvos rinktinė Europos krepšinio čempionate užėmė 5-ąją vietą, paskutiniame mače palaužusi Graikijos rinktinę. Gaila, jog nesėkmė ketvirtfinalyje neleido pasinaudoti realiu šansu pakovoti dėl medalių.

Išvados?

Kokias išvadas galima padaryti po šio čempionato? Dar kartą įsitikinome, jog krepšinis Lietuvoje yra didelė jėga, vienijanti žmones, tiek pergalių, tiek pralaimėjimų atvejais. Gaila, kad šiemet Lietuvos rinktinei nepavyko nusigauti iki pusfinalio ir taip lauktos akistatos su ispanais taip ir neišvydome. Laimei, kad neišsipildė juodžiausias scenarijus ir po pralaimėjimo makedonams rinktinės vyrai rado savyje jėgų ir sugebėjo įgyvendinti minimalų tikslą – iškovoti galimybę dalyvauti atrankoje į Olimpines žaidynes. Visgi, atrodo, kad tikslas pasiektas, bet širdyje dar likęs kartėlis, kuris kirbanti mintis vis sako, kad šiemet norėjosi daugiau, kad šiemet, savo žiūrovų akivaizdoje buvo galima pasiekti daugiau, nei 5 vieta.

Tačiau čia ir slypi sporto grožis, jog vieną dieną laimi, kitą pralaimi. Tik suprasdamas pralaimėjimo kartėlį gali tinkamai įvertinti pergalių svarbą ir jomis džiaugtis. Smagu, jog niekas neprarasta. Lietuva neliks be krepšinio ir kitais metais, kadangi galėsime stebėti rinktinės kovas atrankos turnyre, o jeigu pasiseks ir Londono Olimpinėse žaidynėse. Nereikia pamiršti ir to, kad šiemet rinktinei negalėjo padėti du itin svarbūs bronzinės 2010 metų rinktinės nariai – Linas Kleiza ir Jonas Mačiulis, su kuriais šiųmetės rinktinės veidas ko gero būtų buvęs visai kitoks.

Kaip ten bebūtų, džiugu, kad Lietuvoje įvyko tokio mąsto sporto renginys, jis buvo sėkmingas, gerai organizuotas ir nors mūsų rinktinei ant nugalėtojų pakylos šįsyk užlipti nepavyko, tai jokiu būdu nereiškia, jog tie dvylika krepšininkų, vilkėjusių marškinėlius su užrašu LIETUVA nenusipelnė mūsų paramos ir pagarbos. Tikras sirgalius tas, kuris su komanda lieka visada, nesvarbu, sekasi jai ar nesiseka. Tikėkimės, kad pergalės sugrįš jau greitai – kitą vasarą.