Laisvasis nardymas (angl. freediving) – tai netradicinė sporto šaka, kuria užsiimti gali ne kiekvienas.
Kasmet įvairiuose pasaulio šalyse organizuojamos varžybos, čempionatai, pasiekiama vis naujų rekordų, kurie praplečia žmogaus galimybių ribų suvokimą.
Lietuvoje šis užsiėmimas nėra populiarus, tačiau besidominčiųjų skaičius kiekvienais metais auga. Laisvuoju nardymu patariama užsiimti maždaug nuo 27 metų amžiaus, kada sugebama lengviau atsipalaiduoti, pamiršti kasdienius rūpesčius, darbe patiriamą stresą.
Išskirtinis užsiėmimas
Didžiausias laisvojo nardymo aistruolis Lietuvoje yra Laisvojo nardymo ir povandeninės žūklės asociacijos „Vienu įkvėpimu“ prezidentas Gytis Žilinskas, kuris laisvojo nardymo nelaiko sporto šaka.
„Tai labiau yra joga po vandeniu, plaukimas ramybės būsenoje. Svarbiausia čia gerinti panėrimo techniką, nuraminti save ir naudoti kuo mažiau deguonies. Šie dalykai lemia vis gerėjančius rezultatus. Šiuolaikiniam žmogui tokią būseną sunku pasiekti – gyvenimo ritmas labai greitas. Žmonės nesugeba tinkamai atsipalaiduoti, kad galėtų tinkamai nugrimzti į vandenį“, – teigė G. Žilinskas.
.jpg)
Laurus skinti nelengva
Norint ilgai išbūti vandenyje, reikia siekti malonios meditacinės būsenos. Jei tau pavyko, gali tikėtis įspūdingų rezultatų. G. Žilinskas vienu įkvėpimu vandenyje gali išbūti virš 5 minučių, nerti į 43 metrų gylį arba po vandeniu plaukti į tolį net 164 metrus! Tai dar ne riba.
„Viską reikia atlikti švelniai, neprievartauti savęs. Reikia ypatingo psichologinio pasiruošimo. Būtina išmokti save pažinti“, – teigia pašnekovas.
Streso būsenoje gerų rezultatų tikrai nepasieksi. Tuo metu kai esi įsitempęs, kūnas sunaudoja labai daug deguonies. Reikia pasistengti nusiraminti ne tik fiziškai, bet ir emociškai, aistruolių kalba šnekant – „dekoncentruotis“. Ne mažiau reikia padirbėti ir su plaučiais. Juos reikia vystyti: mokytis teisingai kvėpuoti, lavinti diafragmą – pagrindinį kvėpavimo raumenį.
Pirmieji žingsniai
Klubas „Vienu įkvėpimu“ buvo įsteigtas 2008-ųjų kovą, tačiau veikla prasidėjo gerokai anksčiau. Pirmasis G. Žilinsko startas buvo 2006 metais Latvijoje vykusios laisvojo nardymo varžybos.
„Pati pradžia buvo dar anksčiau. Jau seniai žavėjausi nardymu, atsipalaidavimu, polineziečių ir amų sugebėjimu giliai panerti be jokių nardymui skirtų prietaisų. Latvijoje vykstančios varžybos man patinka tuo, kad sportininkus prižiūri profesionalūs gelbėtojai. Tenai būdamas gali išbandyti savo galimybių ribas, pasiekti savo geriausią rezultatą. Jeigu kas nutiktų – gelbėtojai visada šalia. Reikiamu metu jie iškels tave iš vandens, padės grįžti prie normalaus kvėpavimo ritmo. Patyrę gelbėtojai pagal žmogaus koordinaciją, plaukimą pastebi gresiančią nelaimę ir imasi reikiamų veiksmų“, – apie laisvąjį nardymą kaimyninėje šalyje pasakojo klubo prezidentas.
Būtini kursai ir treniruotės
Pasak klubo prezidento, internete gausu neprofesionalių patarimų. Jais remdamasis žmogus gali sau tik pakenkti. Kvalifikuotą pagalbą gali suteikti tik pripažinti visame pasaulyje treneriai, kurie kiekvienais metais organizuoja kursus, pratybas.
Entuziastai dar ir dabar savęs nevadina profesionalais, nors baseine jau „beveik gyvena“. Rimtai po vandeniu jie treniruojasi 2-3 kartus per savaitę, neskaitant tempimo pratimų ir jogos užsiėmimų.
„Pats dalyvavau kursuose Dachabe prie Raudonosios jūros (Egiptas), taip pat Maskvoje (Rusija) – pas šios sporto šakos pasaulio čempionus N. Molčanovą ir N. Avsejenko. Jų padedamas susidariau nuomonę apie savo galimybes ir pagerinau treniruočių sistemą. Literatūroje aprašomos treniruočių sistemos tinka ne kiekvienam, o individualiai sudarytos treniruočių programos yra skirtos tik konkrečiam sportininkui. Svarbiausias patarimas – surasti sau autoritetą, tikėti jo skiriamomis treniruočių programomis bei mokytis su jo pagalba. Tik tuomet perprasite savo sugebėjimus, – teigė G.Žilinskas, pridurdamas, – Nors mažai aistruolių turime, tačiau visuomet reikia nepamiršti saugumo – treniruotis privaloma mažiausia dviese, vienas kita pasaugant, esant reikalui pagelbėjant. Vienam treniruotis griežtai draudžiama“.
Neseniai vienam aistruoliui Belgijoje treniruotė baseine baigėsi tragiškai.
„Šių metų birželio 30 dieną Didieras Huldersas nuskendo 33 metrų gylio baseine NEMO33 Belgijoje. Prieš uždarant baseiną vandenyje jis liko vienas, ir tik po pusvalandžio buvo rastas jau be gyvybės ženklų baseino dugne. Aplinkybės taip ir liko neaiškios, nors išeinantys lankytojai per specialiuosius iliuminatorius pastebėjo vandenyje narą su sutrikusia judėjimo koordinacija ir įtardami blogą pranešė personalui“, – apie nelaimę pasakojo pašnekovas.
.jpg)
Populiarinti nebūtina
Asociacija „Vienu įkvėpimu“ vienija nemažai entuziastų, iš kurių tik 6 yra aktyvūs „fridaiveriai“, t.y. pastoviai treniruojasi ir dalyvauja varžybose.
„Kartais siūlome bandomuosius užsiėmimus baseine, kad žmonės šiek tiek apsiprastų vandenyje. Giliai nerti ar siekti rekordų neleidžiame saugumo sumetimais. Besidomintiems dažniausiai suteikiame fiziologinio pobūdžio informaciją“, – teigė klubo prezidentas.
„Internete per daug nesiskelbiame. Mūsų internetinio puslapio adresas www.freedive.lt arba www.vienuikvepimu.lt, kuriame yra pateikiama įdomi informacija apie šį užsiėmimą bei kontaktiniai duomenys. Internetas nepadeda pritraukti naujokų – šiam reikalui reikia subręsti. Juk tai ne krepšinis, tad viešinimas daug besidominčių entuziastų nepritrauks. Be to, informacija yra specifinė, tad ne kiekvienas ją supras teisingai. Kaimyninėje Latvijoje yra vos 5 aktyvūs laisvojo nardymo propaguotojai, Estijoje iš buvusių 8 liko tik 2“, – tikino G.Žilinskas.
„Lietuva taip pat maža šalis. Narų mažai, nardymo reikmenų parduotuvių dar mažiau, o vienintelė parduotuvė, asortimente turinti specializuotas „fridaivingui“ skirtas prekes – tai Diver.lt Vilniuje. Jei užsuksite į bet kurią nardymo reikmenų parduotuvę ir pasidomėsite, kas užsiima laisvuoju nardymu, greičiausiai gausite mūsų kontaktinius duomenis. Taip informacija keliauja iš lūpų į lūpas. Visai neseniai mane suradęs vienas vaikinas sakė, kad apėjo visas žinomas nardymo reikmenų parduotuves ir baseinus domėdamasis, kur galėtų rasti laisvojo nardymo bendraminčių. Jis visur gaudavo lapelius su mano vardu ir mano telefono numeriu“, – juokėsi pašnekovas.
Jėgų išbandymas
„Kasmet dalyvaujame „Riga Freediving Cup“ varžybose, kuriose renkasi dalyviai iš viso Pabaltijo regiono, Rusijos, Ukrainos, Švedijos ir Vokietijos. Varžybos vyksta baseine. Pernai mūsų komanda užėmė pirmąją vietą“, – aiškino prezidentas.
Kokios gi rungtys tokiose varžybose? Jų yra trys – panėrimas į tolį su plaukmenimis, panėrimas į tolį be plaukmenų ir vadinama „statika“ – gulėjimas vandenyje panardinus galvą ir sulaikius kvėpavimą.
Vasarą kartą į savaitę klubo nariai nardo ežere Trakų rajone. Tuomet palei virvę leidžiamasi į 20 metrų gylį. Nuo 15 m ežere įsivyrauja visiška tamsa, nieko nesimato, tad jiems tenka pasišviesti prožektoriumi, o vėliau prisipratinus galima apsieiti be jo.
„Tokia psichologinė būsena daug ką slegia, bet galima prie jos priprasti. Reikia peržengti baimės ribą, suprasti, kad baimė kyla iš paties tavęs, iš tavo minčių. O kai nurimsti ir supranti, kad aplinkui tamsa ir daugiau nieko – jokių „pabaisų“, tuomet jau gali nerti vis giliau. Esu pasiekęs 43 metrų gylį skaidriame Raudonosios jūros vandenyje, tačiau ten nereikia įveikti tamsos baimės, daugiau dėmesio galima skirti slėgio sulyginimui ausyse, siekiant išvengti ausų ar plaučių barotraumų veikiant dideliam slėgiui, – pasakojo klubo prezidentas.
Ne tik nardo
Klubas dalyvauja ir visuomeninėje veikloje. Šiemet švarinimo akcijoje „Darom“ kartu su vietos moksleiviais klubo nariai Kretingoje nuo šiukšlių valė Akmenos upės vagą. Kasmet klubas dalyvauja ir žuvinimo akcijose.
„Tikrieji laisvojo nardymo entuziastai iš tiesų niekada nėra rankose laikę povandeninio šautuvo. Užsikrėtę laisvuoju nardymu apie jį jau niekada pamiršta. Šioje veikloje nerasite žūklės elementų. Svarbiausia juk pasiekti vidinę harmoniją ir laisvąjį „skrydį“ vandenyje“, – tikina asociacijos prezidentas.