Pokalbiai apie atostogas ar tiesiog poilsį, ko gero, dažnai prasideda nuo diskusijų, kur atostogauti geriau – užsienyje ar Lietuvoje.
Žinoma, ir kaip geriau – aktyviai ar patingint. Šįkart nemėginsime spręsti šio ginčo, o visą dėmesį skirsime tik vienai pusei – aktyvioms atostogoms Lietuvoje. O kad nesustotume ties puikiais pajūrio kurortais ar gausiais didžiųjų miestų muziejais, užduotį sau pasunkinsime – kalbėsime apie keliones su vaikais: kūdikiais, darželinukais, mokyklinukais.
Sutikite, jei mums, suaugusiems, dažnai pakanka puikaus kraštovaizdžio, įdomios istorinės paskaitos ar gardaus maisto, tai mažųjų vien tik šiomis pramogomis nesuviliosi. Tad ką ir kodėl verta patiems pamatyti ir vaikams parodyti mūsų gimtame krašte?
Kodėl renkamės Lietuvą?
Nors straipsnio pradžioje pažadėjome nesivelti į spėliones dėl to ir kur poilsis geresnis – užsienyje ar Lietuvoje, visgi paminėsime, kokios priežastys galėtų lemti pasirenkant gimtąjį kraštą.
- Kelionei užtenka dienos. Lietuva – nedidelė, didžiausias atstumas tarp šalies sienų – apie 400 km, vadinasi, pasirinkę net labiausiai nuo namų nutolusį tašką, suspėsite suvažinėti pirmyn ir atgal tą pačią dieną. Tai puiki išeitis, jei išvykti ilgesnėms atostogoms nėra laiko. Be to, turint mažylį dažnai svarbu nakčiai grįžti į savus namus.
- Nebūtinos didelės išlaidos. Sezono įkarštyje kelionės, ypač skrydžiai lėktuvu, pabrangsta. Jei vaikai – vyresni nei dvejų metukų, jiems jau reikės pirkti atskiras vietas, vadinasi stipriai „išauga“ kelionės biudžetas. Keliaujant po savo šalį, žinoma, reikės skirti pinigų transportui bei užmokesčiui už pramogas, bet išlaidas maistui galite sumažinti pasiimdami jo iš namų – per dieną dauguma produktų tikrai nesuges ir nespės atsibosti.
- Nebūtina planuoti iš anksto. Tie, kas augina vaikus, pritars, kad jie ,,mėgsta“ susirgti prieš pat atostogas ar netgi jų metu. Psichologai ir gydytojai sako, kad dėl to dažnai kaltas stresas (net jei vaikai maži, jie jaučia tėvų nerimą ruošiantis išvykti), pasikeitusios oro sąlygos. Keliaujant po Lietuvą, išvykai suplanuoti pakaks ir vakaro (susitepti sumuštiniams ir pasitikrinti maršrutui), o mažyliui netikėtai susirgus – tikrai be nuoskaudos nukelsite kelionę ar greitai grįšite namo.
- Nėra didelių oro sąlygų skirtumo. Mažiems vaikams, ypatingai – kūdikiams, didelės oro permainos ir tiesiog karšti orai dažnai nėra tokie malonūs, kaip suaugusiems. Taip, keliaujant po Lietuvą, lietus jus gali užklupti ir vidurvasarį, tačiau prisiminkime posakį: ,,Nėra blogo oro, yra bloga apranga“. Patogūs lietpalčiai ir neperšlampantys batai automobilio bagažinėje neleis nerimauti dėl apsiniaukusio dangaus. Be to, tikriausiai teko ne kartą įsitikinti – kai šie daiktai yra po ranka, jų dažniausiai neprisireikia.
- Svarbiausia – nereikia išsiskirti su vaikais. Dėl visų išvardintų priežasčių į trumpas keliones po Lietuvą galite vykti net su mažiausiais. Sutikite, keliaujant į tolimas šalis, širdis plyšta paliekant vaikučius namie, nes jiems (o ir jums) kelionė gali pasirodyti per sunki. Vienos – dviejų dienų išvyka neapsunks, jei pasiimsite sulankstomą vežimėlį ar patogią nešynę. O nuostabų laiką kartu ir neišdildomus įspūdžius prisiminsite dar ilgai.
Žinoma, šie argumentai netaps svaria priežastimi išsiruošti į kelionę po Lietuvą, jei nebus svarbiausiojo – noro.
Tad ką gi vertą parodyti savo vaikams?
Lietuvoje aplankyti ir apžiūrėti tikrai yra ką. Dažniausiai lankomės didžiuosiuose miestuose, traukiame į Trakus, Palangą, Šventąją, Nidą, tad šių vietų atskirai aprašinėti nereikia. Mūsų pakalbinta leidyklos ,,Terra Publica“ direktorė Danguolė Kandrotienė, sudariusi ne vieną pažintinį albumą apie Lietuvą, sutiko pasidalinti informacija ir apie rečiau lankomus, bet ne mažiau įdomius ,,taškus“. Tokius, kurie patiks ir tėvams, ir vaikams.
Jei planuojate bent dviejų dienų kelionę, ieškote įvairių – tiek fiziškai aktyvių, tiek intelektualesnių pramogų vienoje vietoje, Anykščiai ir jų apylinkės – kaip tik jums.
Vasaros rogučių trasa. Vienintelis toks atrakcionas Lietuvoje. Jei jūsų vaikui – jau daugiau nei treji, jis mėgsta greitį, nuotykius ir vėją plaukuose – ši pramoga tikrai jam. Nusileidimą linksmaisiais kalneliais primenantis pasivažinėjimas gali įvykti tiek vasarą, tiek ir žiemą. Gali būti, kad tėveliai susiginčys, kuris sės kartu į rogutes (vaikai iki 8 metų važiuoja su suaugusiuoju)…
Kiek per greita? Tuomet sėskitės į Siauruką! Vaikams traukiniai šiais laikais – jau egzotika, o toks miniatiūrinis, daugiau nei šimtą metų skaičiuojantis transportas tikrai paliks gilų įspūdį. Reguliarūs reisai vyksta gegužės – spalio mėnesiais iš Anykščių geležinkelio stoties. Kelionės metu pro langus skries Aukštaitijos peizažai, o prieš grįždami į Anykščius turėsite laiko apžiūrėti Lietuvos siaurojo geležinkelio istorijos ekspoziciją Troškūnų stotyje arba išsimaudyti Rubikių ežere (priklausomai nuo pasirinkto maršruto).
Dar viena ypatingai miesto vaikams įdomi vieta – Arklio muziejus Niūronių kaime, vos už 6 kilometrų nuo Anykščių. Čia, be nuolat veikiančių ekspozicijų, mažieji išvys ir gyvus arklius! Negana to, jais galima pasivėžinti – tik išsirinkite, kuo važiuosite: važiu, brička ar lineika. Kas tai per transportas, sužinosite muziejuje.
Jei jau būsite šiame krašte ir dar nesate matę Puntuko akmens – aplankykite ir jį. Didesniems vaikams tikrai paliks įspūdį šis daugiau nei 4 metrus virš žemės išlindęs riedulys. Na, o jei legendai apie Anykštą ir akmenį dar per anksti, tuomet turėtų būti smagu tiesiog palakstyti po nuostabias apylinkes ar prisėdus gamtos apsuptyje užkąsti.
Dar keletas po Lietuvos teritoriją išsibarsčiusių objektų. Priklausomai nuo to, iš kur vykstate, jiems užteks ir pusdienio ar dienos:
Rumšiškės – netoli Kauno įsikūręs puikus liaudies buities muziejus. Jei turite tvirtas kojas, tai tikrai šauni alternatyva įprastiems muziejams. Miestelio amatininkai leidžia išbandyti senuosius įrenginius: audimo stakles, gintaro ir medžio apdirbimo įrankius. Vyresniems darželinukams ar mokyklinio amžiaus smalsuoliams turininga diena gryname ore – garantuota. Rumšiškėse verta apsilankyti tradicinių švenčių – Žolinių, Užgavėnių metu.
Jei suskubote anksčiau atsikelti ir dar ankstyvą rytą atvykti į Ramygalos seniūniją Panevėžio rajone, parodykite vaikams stambiausių Europoje gyvūnų – stumbrų šėrimo procedūrą. Gali būti, kad švarus oras ir šių galiūnų apetitas užkrės net ir didžiausius ,,nevalgiukus“. Tad būtinai atsivežkite užkandžių ir arbatos – Pašilių stumbryno aikštelės ir pavėsinės puikiai tinka mažoms iškyloms.
Jei viešite pajūryje, atraskite laiko kelionei į Ventės ragą. Apie paukščių žiedavimo stotį vaikai sužino jau pradinėse klasėse, tad kodėl gi žinių nepagilinus asmeniškais patyrimais? Iki šių dienų Ventės rage išliko ir seniausias iš septynių Lietuvoje esančių švyturių, tad įkopti į jį ir pasižvalgyti iš paukščio skrydžio norės kiekvienas mokinukas.
Giedrą rugpjūčio naktį, o ir kitu metu, didesnieji vaikai tikrai įvertins tėvų surengtą ekskursiją į Molėtų observatoriją. Galimybė pasižvalgyti po naktinį dangų teleskopu nenuvils nė vieno aktyvaus ir bent kartais apie mokslininko ateitį pasvajojančio smalsuolio. Tiesa, observatorijos darbuotojai pataria į naktines ekskursijas, ypač vasarą, registruotis iš anksto – net prieš gerą mėnesį.
Važiuodami magistrale Klaipėda – Vilnius kelionei paįvairinti ir kojas ištiesti stabtelėkite Kelių muziejuje Vievyje. Čia ypač turėtų patikti technikai ir transporto priemonėms neabejingiems vaikams. Prieškarinė ir pokarinė kelių tiesimo ir priežiūros technika, įvairiausių statinių maketai, kelių tiesimo ir tvarkymo senieji įrankiai, mašinos, vežimai – tai tik maža dalis to, ką išvysite ekspozicijose.
Dar viena vakarinė pramoga – Veisiejų fontanas. Užsienio šalyse panašius vandens, muzikos ir šviesos šou mačiusieji teigia, kad šis reginys mažai kuo nusileidžia. O mamos kalba, kad net patys mažiausieji stebi akutes išpūtę.
Tai – tik maža dalis vietovių, objektų ir reginių, kuriuos verta pamatyti. Bet, jei keliautojų po Lietuvą ,,karjerą“ tik pradedate, šis sąrašas – tikrai gera pradžia.
Patarimų?
Kaunietė Dovilė, kartu su vyru auginanti dvejų metukų sūnelį Jokūbą, gali pasigirti gana nemenku kelionių po Lietuvą bagažu. ,,Kelionės su vaikais yra tik šiek tiek specifinės, – sako Dovilė. – Reikia privengti sunkiau įkopiamų kalvų, prasčiau pravažiuojamų kelių. Kai vaikas labai mažas, lankyti galima vietas, kurios įdomios tik mums, tėvams – mažylis balsavime dar nedalyvauja. Tačiau sūnui augant suprantame, kad kuo toliau, tuo labiau teks atsižvelgti ir į jo nuomonę bei pomėgius“.
Dovilė pastebi, kad ruošiantis kelionei naudinga sužinoti tokioje kelionėje jau pabuvojusiųjų nuomonę. Mamos mėgsta pasidalinti įspūdžiais apie maisto kokybę aplankytoje kavinėje, pakomentuoti nakvynės vietos tinkamumą vaikams, patarti, kokių daiktų prireikė keliaujant. Noras palengvinti tėvų bendravimą kelionių tema, moterį paskatino netgi sukurti nedidelę svetainę internete, kurioje dalinamasi būtent keliavimo su mažu vaiku ypatumais.
Antra vertus, visada galima keliauti į tokias vietas, apie kurias žinių ir komentarų rasti sunkiau. Tokiu atveju ,,rizikuojate“ ne tik patirti įvairiausių nuotykių, bet ir atrasti mažai kam žinomą ir galbūt jūsų šeimos pamėgta vieta tapsiančią vietovę.