Turbūt būtų keista stebėti futbolo rungtynes, kuomet virš treniruočių aikštelės skraido kariniai straigtasparniai. Tačiau su tuo susiduria Afganistano moterų futbolo komanda – nepaprastai drąsios futbolo entuziastės, nebijančios griežto musulmonų pasaulio pasmerkimo.
Afganistane moterims apskritai neleidžiama užsiiminėti sportu, o ypač futbolu. Tačiau atsiranda tokių, kurios ryžtasi žaisti futbolą netgi po tėvų ir giminių pasmerkimo ar netgi grasinimų mirtimi.
Afganistano moterų futbolo komandos kapitonė Khalida Popal CNN pasakojo, kad ji dažnai susilaukia grasinančių telefoninių žinučių, kuriuose teigiama, kad jos komanda privalo daugiau negėdinti visuomenės. Merginos šeima rimtai ją perspėjo nebežaisti futbolo, nes tai žaidimas ir su jos saugumu.
„Aš myliu futbolą ir šis žaidimas – mano visas gyvenimas, kai jį žaidžiu pamirštu viską aplinkui ir tampu be galo laiminga. O ypač, kai matau savo merginų komandą“, – pasakojo Kh. Popal.
Tačiau komanda susiduria su labai rimta kliūtimi – merginos neturi kur treniruotis. Paskutinius kelis mėnesius joms buvo leista tai daryti pagrindiniame Kabulo stadione, kuriame seniau rodyti egzekucijų aukų kūnai. Dabar šis stadionas apsėtas žole. Merginos treniruojasi nedideliame stadiono plote, tačiau vis vien susilaukia valdžios priekaištų.
Išeitis buvo rasta – treniruotėms plotą pasiūlė NATO kariai. Dabar merginos treniruojasi netoli pagrindinės NATO būstinės Kabule. Tačiau iškilo kita problema – žolės kokybė, kuri nelabai tinkama treniruotėms. Taip pat pamiršome paminėti, kad šis plotas – tai ir kariuomenės sraigtasparnių nusileidimo vieta. Kai čia leidžiasi sraigtasparniai, merginos turi nutraukti treniruotes ir saugiau pasitraukti.
Stebėtinas pasišventimas šiam sportui komandos kapitonei Kh. Popal vos nekainavo gyvybės. Kai jos tėvai uždraudė merginai žaisti futbolą, ji daugiau nebematė prasmės gyventi.
„Kai mano tėvai uždraudė žaisti, bandžiau nusižudyti“, – pasakoja mergina, kuriai savižudybė baigėsi ligoninėje.
Ypač daug pasipiktinimo susilaukia komandos dalyvavimas užsienyje organizuojamose rungtynėse. Konservatyvūs afganistaniečiai nenori, kad moterys keliautų vienos be vyrų palydos.
Kadangi Afganistane nėra kitos moterų futbolo komandos – vienintelė kita komanda, su kuria jos gali treniruotis, yra NATO tarnaujančios moterys. Kai kada jų žaidimas tampa ypač agresyvus, tačiau afganistanietėms tai tik suteikia džiaugsmo paragauti tikro futbolo skonio.
Viena NATO komandos žaidėja teigė, kad pasikalbėjusi su afganistanietėmis žaidėjomis, ji suprato, kaip joms svarbu galėjimas žaisti: „Supratau, kad jos pavydi mums laisvės“.
Tačiau ne visos komandos narės tokios drąsios, kaip Kh. Popal. Kai kurios iš jų planuoja palikti komandą, kitų giminės ir tėvai išvis nežino, kad jos treniruojasi.
Tad nors futbolas visame pasaulyje neša džiaugsmą, kai kur jis kaustomas religiniais antrankiais ir jo žaidimas – tai žaidimas ne tik su kamuoliu, bet ir su mirtimi.