Nors perdirbimui skirtų antrinių žaliavų konteineriai kiemuose stovi jau ne pirmus metus, tinkamų perdirbti atliekų vis dar stokojama. Priežastis – gyventojų netinkamas pakuočių, kurias galima perdirbti, rūšiavimas ir nenoras tai daryti.
Per metus Lietuvoje sukaupiama apie 1,3 mln. tonų atliekų. Vienas gyventojas per metus „iškuopia“ apie 400 kg šiukšlių. Vien sostinėje atliekų surinkimo darbus vykdo 7 vežėjai, visoje Lietuvoje jų – arti šimto. Tad kaip vyksta šiukšlių kelias nuo mūsų namų virtuvės iki naujai perdirbto gaminio?
Nuo šiukšlinės iki rūšiavimo punkto
„Ne tik šiukšlių rūšiavimą, bet ir jų paruošimą perdirbimui reikia pradėti jau namuose. Svarbiausia, ką turėtume padaryti kiekvienas iš mūsų – išplauti tarą, taip iš jos pašalindami maisto, riebalų likučius. Kitaip galime sugadinti visą konteineryje esančių išrūšiuotų šiukšlių kiekį. Atliekų rūšiavimo įmonės šiukšlių „švarinimo“ įrenginių, tad ir galimybės tai atlikti, neturi“, teigia UAB „VSA Vilnius“ atstovė žiniasklaidai UAB „PRaction“ projektų direktorė Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė.
„VSA Vilnius“ kiekvieną savaitę išrūšiuoja vieną iš pasirinktų atliekų rūšių – popierių arba plastiką. Konteinerius ištuštinantis vairuotojas Česlovas automobilyje esančiame kompiuteryje pasižymi, iš kurių konteinerių jau pašalintos šiukšlės. Pamatęs sumestas nerūšiuotas buitines atliekas ar padangas, vairuotojas reikalingas pastabas suveda į kompiuterio programą. Tuomet netinkamų perdirbti atliekų išvežimu rūpinasi komunalinių paslaugų bendrovės. Automobiliuose kompiuteriai įdiegti 2009 m. pabaigoje. Jais naudojasi ir rūšiuojamų, ir buitinių atliekų vežiotojai. Per dieną šiukšlės pašalinamos iš 70-80 vietų, o per savaitę (keturias dienas) – iš 300 vietų Vilniuje.
Į rūšiavimo bendrovės teritoriją atvežamos ne tik atliekos iš gyventojų rūšiuotų atliekų konteinerių, bet ir į bendrą buitinių konteinerį dedamos šiukšlės. Jos peržiūrimos, atrenkamos rūšiavimui tinkamos antrinės žaliavos, pašalinamos šiukšlės, kurių nepriima sąvartynai, pavyzdžiui, padangos.
Kaip rūšiuojama?
Popierius rūšiuojamas pagal tam tikrus požymius – atskiriama geriausia žaliava (kartonas, baltas popierius), pigesnė žaliava – lankstinukai ir pačios prasčiausios kokybės popierius.
Plastikas, kaip ir popierius, išrūšiuojamas pagal spalvą ir kokybę bei atskirai supresuojamas. Tinkamiausia perdirbimui žaliava – plastikiniai maišai, plėvelė, skaidrūs ir spalvoti PET buteliai, „Tetra Pak“ pakuotės.
Stiklo tara vežama tiesiai pas perdirbėjus. Pagirtina, kad gyventojai ją rūšiuoja bene geriausiai. Čia ji taip pat išrūšiuojama pagal spalvą.
Kai sukaupiama pakankamai antrinių žaliavų, jos atvyksta atliekų perdirbėjai. Jie sumoka už išrūšiuotą antrinę žaliavą ir ją prikelia naujam gyvenimui. Plastikiniai buteliai pavirs kėdėmis, rankenomis, automobilių prietaisų skydeliais ir kitomis detalėmis. Popierius virs buitinės technikos pakuotėmis, popieriniais rankšluosčiais, tualetiniu popieriumi. Stiklas bus panaudotas cemento mišiniams.
Rūšiavimo konteinerių „kenkėjai“
Viena iš naujesnių pakuočių – kiaušinių dėklai iš ekskliuzinio polistireno. Anksčiau putoplastas Lietuvoje buvo perdirbamas, tačiau dabar – ne. Tokia veikla užsiimančios įmonės buvo suinteresuotos gauti kuo didesnį putoplasto kiekį, tad dažniausiai naudojo statybų metu nepanaudotą medžiagą. Iš šios medžiagos gaminama produkcija užima daug vietos. Pašnekovė pastebėjusi, kad ekologiški kiaušiniai dedami į kartonines pakuotes.
Situacija rinkoje keičiasi, tad svarbiausia bet kokį metamą galimai antrinę žaliavą pirmiausia išmokti išplauti ir rūšiuoti. Galbūt kažkada ir šios šiukšlės taip pat tiks perdirbimui. Kai atsiranda perdirbėjas, atliekų rūšiavimo bendrovė tarą ima rūšiuoti, nes turi kam priduoti. J.Antanaitytė-Voldemarienė primena, kad ir „Tetra Pak“ pakuotės kurį laiką taip pat nebuvo perdirbamos – nebuvo kam.
Blogiausia yra mišri pakuotė, pavyzdžiui, čipsų pakeliai, varškės, meduolių, sausainių, bandelių pakuotės, kurios plyšta, yra treškančios. Plėvelė, kuri perdirbama, turi temptis, o ne plyšti – jos sudėtis kitokia. Kitose šalyse šios pakuotės perdirbamos, gamintojai pažymi kaip jas rūšiuoti, tačiau Lietuvai tai per brangu.
Riebalai – didžiausi kenkėjai. Plastikinės pakuotės su „morkytėm ir žirneliais“ rūšiavimui netinkamos. Švarios pakuotės nuo jogurto, grietinės, majonezo būna labai retai, tad vargu ar Lietuvoje jos perdirbamos, ir dažniausiai keliauja į sąvartynus.
Netinkamai išplautas net ir plastikinis aliejaus butelis gali sugadinti visą perdirbimui vežamo prastiko kiekį. Į stiklo taros konteinerį netinkamos mesti šiuolaikinių langų stiklo paketų duženos – jų sudėtyje yra per daug priemaišų. Į šio tipo konteinerius reikėtų mesti ir skardinių pakuotes.
Kartoninės picų dėžės neperdirbamos, nes yra riebaluotos. Medį derėtų mesti ne prie popieriaus. Jis rūšiuojamas atskirai, dažniausiai tuomet, kai gyventojai palieka medinius baldus, technikos prietaisus stambiagabaričių atliekų surinkimo metu.
Popieriumi lietuviai laiko ne tik minėtas nešvarias sauskelnes, bet ir kitas higienos priemones, kurios neperdirbamos. Tualetinis popierius, servetėlės, rankšluosčiai priskirtinos biodegraduojančioms (maisto, augalų, lapų, žolės, arba tiesiog pūvančios atliekos, gyvūnų eskrementai) atliekoms. Kompostinėse tokios atliekos palaipsniui ištirpsta.
Apie mitus
Visuomenėje vis dar gyvi mitai, kad „kam rūšiuoti šiukšles, jei jos vis tiek keliauja į bendrą sąvartyną“. Kaip teigia patys šiukšlių išvežėjai, anksčiau buvę atvejų, kai ir popierių, ir plastiką vairuotojai išveždavo tuo pačiu metu. Tačiau tai nereiškia, kad šiukšlės nebūdavo perrūšiuojamos. Atsižvelgdamas į aplinkybes, tokį sprendimą priimdavo vairuotojas. Esą būdavo taip, kad atvežus rūšiavimui šiukšles paaiškėdavo, kad nėra ką ir rūšiuoti. Žmonės anksčiau mesdavo viską – nuo bendrų šiukšlių iki sauskelnių.
Svarbu, kad pastebėjęs pažeidimą gyventojas tinkamai informuotų reikiamas institucijas – kokia įmonė, kelintą valandą, ir iš kurios vietos taip į mašiną krovė rūšiuotas atliekas.
Tad svarbiausia, ką turime padaryti – šiukšles tinkamai išplauti ir ruošti. Supraskite, įmonės nelinkusios perdirbimui tinkamas šiukšles pristatyti į sąvartyną, nes jų finansavimas – viskas, ką jos užsidirba. Sąvartynams jos pačios moka, o atlygi gauna už tinkamai perdirbimui išrūšiuotą žaliavą.
Juk gyventojams rūšiavimo konteinerių aptarnavimas ir išvežimas nieko nekainuoja. Tačiau pasitaiko tokių, kurie stengiasi „sukaupti“ kuo mažesnį buitinių atliekų kiekį ir teršia rūšiavimo konteinerius.
.JPG)
Keletas įdomių faktų
Geresnės kokybės tara lietuviui neįperkama, tad daugėja tokios, kurios net neįmanoma perdirbti – „šiukšlių šiukšlių“.
Vis daugiau įmonių biuruose sutinka rūšiuoti popierių. „VSA Vilnius“ jiems siūlo kartoninius konteineriukus. Tai daryti paprasta, tik darbuotojams tenka pakeisti ligšiolinius atliekų šalimo įpročius, apmokyti valytojas.
Vienas lašas aliejaus sugadina toną plastikinių butelių gamybai naudojamos PET medžiagos. Plastikinė tara nuo tepalų taip pat nėra perdirbama.
Popieriumi lietuviai laiko ne tik minėtas nešvarias sauskelnes, bet ir kitas higienos priemones, kurios neperdirbamos.
Gyventojų prieš išmetant surišti šiukšlių maišeliai iš bendrų konteinerių nuo „suteršimo“ padeda apsaugoti perdirbimui dar tinkamą tarą.
Naujos statybos daugiabučių namų prieigose įrengiamos požeminės atliekų surinkimo aikštelės – taip pat geras pavyzdys. Šiukšles žymiai geriau rūšiuoja tie gyventojai, kurių daugiabučiuose namuose nėra šachtų, kur metamos bendros šiukšlės. „VSA Vilnius“ atstovė pastebi, kad gyventojai, turintys nueiti į lauką ir ten išmesti šiukšles, dažniausiai jas ir būna išrūšiavę.
Kartais į rūšiavimo konteinerį gyventojams pavyksta įgrūsti net automobilio buferį, supjaustytas padangas.
Perdirbimui tinkamos antrinės žaliavos – vienintelis atliekų rūšiavimo įmonių pajamų šaltinis. Atlygį iš perdirbėjų jos gauna už tinkamai išrūšiuotą žaliavą.
Druskininkiečiai atliekų tvarkymo prasme – pavyzdinis miestas, turintis 27 savivaldybės ir 3 privačias požeminės atliekų surinkimo aikšteles. Jos įrengtos prie vietų, kuriose anksčiau gyventojai palikdavo šiukšles. Miestelyje įvesta bendra rinkliava, tad šiukšles gyventojai gali mesti į bet kurį konteinerį, kadangi veikia bendras apmokestinimo principas.
Kas pagaminama iš antrinės žaliavos?
Perdirbtas plastikas ir popierius antrąkart maistinėms ir gėrimų pakuotėms neperdirbamas. Tokia technologija dar tik bandoma.
Iš perdirbto plastiko gaminamos kėdės, atlošai, rankenos, prietaisų skydeliai, mašinų detalės.
Kartoną dar kartą galima perdirbti į kartonines pakuotes, tačiau į tokias, kurios naudojamos be sąlyčio su maistu, pavyzdžiui, pakuoti televizorius ar kitą buitinę techniką.
Stiklo žaliava yra puiki statybinė medžiaga cemento mišiniams.
Nerijus Drochneris
Nuotr. Tomo Adomavičiaus
