Nuo paskutinio XX a. dešimtmečio daugybė gabių Europos krepšininkų išbandė jėgas už Atlanto – JAV ir Kanados „Nacionalinėje Krepšinio Lygoje“. „Bleacher Report“ pristato visų laikų geriausių europiečių „Top 25“.
Europos krepšinio mokykla „nepataisomai“ pakeitė „National Basketball Association“ žaidimą. Serijos tritaškių metimų, nepralaužiama gynyba – šiuolaikinio Užatlantės krepšinio „arkliukai“.
Dalis europiečių seniai pralenkę amerikietiškos lygos šeimininkus, tačiau iki pripažinimo jie turėjo nueiti ilgą kelią…
25. Borisas Diawas (Prancūzija)
Pirmoji NBA komanda, kurioje nuo 2003 m. ėmė žaisti šis krepšininkas – Atlantos „Hawks“.
Nuo 2005 m. metų šaltakraujiškais baudų metimais jis vedė Finikso „Suns“, o dar geresnių rezultatų pasiekė paskutinius tris sezonus žaisdamas Šarlotės „Bobcats“ klube. NBA jis jau spėjo sužaisti 589 varžybas.
24. Mickaelis Pietrusas (Prancūzija)
Nepaprastai talentingas gynėjas, sugebantis blokuoti varžovų metimus ir iš priešininko rankų be vargo „atsiimantis“ kamuolius.
2003–8 metais penkis sezonus jis praleido Oklendo „Golden State Warriors“, o po to tapo Orlando „Magic“ nariu.
Iš viso jo sąskaitoje – 439 žaidimai.
23. Šarūnas Marčiulionis (Lietuva)
Vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų buvo ir vienas iš pirmųjų europiečių, karjerą pradėjusių NBA.
Per septynis NBA praleistus sezonus lietuvis sudalyvavo 363 varžybose su Oaklendo „Golden State Warriors“, Sietlo „SuperSonics“, Sakramento „Kings“ ir Denverio „Nuggets“ komandomis. Per paskutiniuosius tris karjeros metus jis pataikė 80 proc. visų savo mestų tritaškių.
22. Jose Calderonas (Ispanija)
Vienas gabiausių NBA nuo 2005-ųjų Toronto „Raptors“ žaidžiantis europietis. Iki dabar jis spėjo sudalyvauti 427 kovose.
Jo „arkliukas“ – paslaptingi kanadiečių įžaidėjo Steve Nasho stiliaus perdavimai.
21. Benas Gordonas (Didžioji Britanija)
2004 m. krepšininką Naujokų biržoje trečiu šaukimu pakvietė Čikagos „Bulls“, kurioje jis žaidė penkis sezonus.
2009 m. europietis pasirašė kontraktą su Detroito „Pistons“ komanda.
Jo „kraityje“ – 542 rungtynės, beveik visi pataikyti baudų metimai, ir kone kas antras iš dvitaškių ir tritaškių metimų.
20. Jamesas Donaldsonas (Didžioji Britanija)
Jis – vienas iš primirštų NBA aukštaūgių. 1980-1995 m. jis žaidė Sietlo „SuperSonics“, San Diego/Los Andželo „Clippers“, Dalaso „Mavericks“, Niujorko „Knirks“ ir Jutos „Jazz“.
Per šį laikotarpį sužaistose 957 varžybose jis pelnė 8.203 taškus, atkovojo 7.492 kamuolius ir blokavo 1.267 metimus.
19. Mehmetas Okuras (Turkija)
2,11 m krepšininkas per varžybas pelno vidutiniškai 17 taškų, atkovoja 9 kamuolius ir nevengia tritaškių.
2002 m. karjerą NBA jis pradėjo Detroito „Pistons“ komandoje, o nuo 2006 m. žaidė Jutos „Jazz“.
18. Hedo Turkoglu (Turkija)
Pirmasis NBA žaidėjas iš Turkijos, nuo 2000-ųjų tris sezonus praleidęs Sakramento „Kings“ klube.
Vėliau krepšininkas žaidė San Antonijo „Spurs“, Orlando „Magic“, Toronto „Raptors“ ir Finikso „Suns“ komandose.
Iš viso iki šiol sužaistos 883 varžybos.
17. Gheorghe Muresanas (Rumunija)
2.31 m ūgio krepšininkas vadintas tikra „blokų mašina“, žaidė Vašingtono „Wizards“ (1993–1994; 1995–1997), Naujojo Džersio „Nets“ (1998–2000) komandose.
Tačiau dėl vieno rekordo pasistengė ne tik jis –į NBA istoriją pateko dažniausiai su klaidomis rašyta krepšininko pavardė.
16. Shawnas Bradley (JAV – Vokietija)
Vienas balčiausią vyrų pasaulyje į NBA pateko neturėdamas nei talento, nei įgūdžių ar kokio išskirtinio pranašumo.
Vienintelis jo pliusas – aukštas ūgis – 2,29 m. 1993-2005 jis žaidė net trijuose NBA klubuose – Filadelfijos „76ers“, Naujojo Džersio „Nets“ ir „Dalaso „Mavericks“.
Per rungtynes jis vidutiniškai pelnydavo 8,1 taško, atkovodavo 6,3 kamuolio ir blokuodavo 2,5 metimų.
15. Dino Radja (Kroatija)
Vienintelis NBA klubas, kuriame 1993-1997 m. žaidė šis krepšininkas, buvo Bostono „Celtics“.
Tačiau to užteko, kad jis būtų pripažintas geru žaidėju, kuris per rungtynes pelnydavo po 17 taškų ir atkovodavo po 8 kamuolius.
Į Filadelfijos „76ers“ žaidėjui pakliūti nepavyko dėl sveikatos problemų, tačiau sugrįžęs į Europą jis dar spėjo su Atėnų „Panathinaikos“ laimėti 2 Graikijos čempionatus.
14. Andrejus Kirilenko (Rusija)
2,06 m ūgio krepšininkas po Sankt Peterburge ir Maskvoje praleistų metų 2001-aisiais karjerą pradėjo Jutos „Jazz“ klube.
Per rungtynes 2004–5 sezone jis sugebėdavo blokuoti net 3,3 varžovų metimų. Vardo inicialai ir žaidėjo numeris „padėjo“ jam gauti pravardę AK47 – taip pat, kaip dabar vadinamas TSRS 1947 m. sukurtas automatas.
Tos pačios amerikiečių komandos sudėtyje iki šiol jis sužaidė 617 varžybų, vidutiniškai pelnydamas po 12, 4 taško ir pataikydamas kas antrą dvitaškį ir kas trečią tritaškį metimą.
13. Andrea Bargnanis (Italija)
Jis pirmasis ir iki šiol vienintelis europietis, į NBA naujokų biržą pakviestas pirmu numeriu. Nuo 2006-ųjų Toronto „Raptors“ klube žaidžiančio krepšininko rezultatai vis geresni.
25 metų žaidėjas pretenduoja tapti vaikinu „40-50-90“, nes pataiko 44 proc. dvitaškių, 35 proc. tritaškių ir 82 proc. baudų metimų. Jis žaidžia centro ir sunkiojo krašto pozicijose.
12. Swenas Nateras (Nyderlandai)
Per 1973–1984 metų laikotarpį šis krepšininkas sugebėjo pakeisti net 9 klubus NBA ir „American Basketball Association“ (ABA) lygose.
Žaidė San Antonijo „Spurs“, Virdžinijos „Squires“, Niujorko „Nets“, Milvokio „Bucks“, Bufalo „Braves“ (dab. Los Andželo „Clippers“), Los Andželo „Lakers“. Karjeros pabaigoje jis pelnydavo 12 taškų ir atkovodavo 11 kamuolių ir pasižymėjo gera olandiška gynyba.
11. Rikas Smitsas (Nyderlandai)
Indianos „Pacers“ klube jis praleido visą „tarnavimo“ NBA laiką. 1988-2000 m. jis sužaidė net 867 varžybose.
Nebuvo varžybų, kad centras per rungtynes pataikytų mažiau nei 10 taškų ir tik kartą buvo atkovojęs mažiau nei 5 kamuolius.
Jis beveik niekada nemetė nuo tritaškio linijos. Krepšininkas karjerą baigė sulaukęs 34-rių, ir nors dabar jau užmirštas, net dešimtmetį sugebėjo būti varomąja „Pacers“ jėga.
.jpg)
10. Toni Kukočius ( Kroatija)
Krepšininkas į Čikagos „Bulls“ klubą norėjo patekti dar 1990-aisiais, tačiau klubas pergales šlavė ir be jo – 1991, 1992, 1993 m. tapo NBA čempionais. Į komandos gretas jis priimtas po trejų metų ir žaidė kartu su Michaeliu Jordanu ir Scottie Pippenu. 1996, 1997, 1998 m. jų vedama komanda vėl tapo NBA čempionais. Po šių pergalių serijos Nr.23 paskelbė baigiantis karjerą (vėliau į NBA sugrįžo), o Nr. 33 „bulius“ iškeitė į Hiustono „Rockets“. Sužaisti rungtynių kaip iki šiol Toniui jau nepavykdavo. Vėliau jis tapo Filadelfijos „76ers“, Atlantos „Hawks“, Milvokio „Bucks“ komandų narių.
9. Detlefas Schrempfas (Vokietija)
Šis krepšininkas buvo nepaprastas tritaškių metikas ir puikus taškų rinkėjas – vidutiniškai po 14-15 taškų.
Jo karjera NBA prasidėjo 1985-aisiais Dalaso „Mavericks“ klube, vėliau jis žaidė Indianos „Pacers“, Sietlo „SuperSonics“, Portlando „Trail Blazers“ komandose.
8. Predragas Stojakovičius (Serbija)
Jis – vienas iš geriausių tritaškių šaulių per visą NBA istoriją. Sakramento „Kings“ komandoje krepšininkas žaidė 1998-2006 m.
Iš pradžių „saugotas“ ant atsarginių žaidėjų suolelio, vėliau jis parodė ką sugeba – per varžybas vidutiniškai pelnydavo po 20,4 taškus bei atkovodavo po 5,8 kamuolius.
Vėliau žaidė Indianos „Pacers“, Naujojo Orleano „Hornets“, Toronto „Raptors“, Dalaso „Mavericks“ komandose. Dabar jo sąskaitoje – 1760 tritaškių, kol kas tai ketvirtas rezultatas NBA. Bet serbas dar nelinkęs užleisti savo vietos…
7. Vlade Divacas (Serbija)
1989 m. pradėjęs žaisti Los Andželo „Lakers“, čia grįžo užbaigti NBA karjeros. „Tarpuvaldžiu“ krepšininkas jėgas mėgino ir Šarlotės „Hornets“, Sacramento „Kings“ klubuose.
V. Divacas yra vienas iš šešių NBA žaidėjų, pelniusių 13 tūkstančių taškų, atkovojusių 9 tūkst. kamuolių ir blokavęs 1,5 tūkst. varžovų metimų. Penki jo „pasekėjai“ – Karčemas Abdul-Jabbaras, Timas Duncanas, Shaquille O‘Nealas, Kevinas Garnettas ir Hakeemas Olajuwonas.
6. Žydrūnas Ilgauskas (Lietuva)
Ne veltui JAV sirgalių 2,20 m ūgio krepšininkas pramintas „Didžiuoju Z“ (Big Z). Klyvlendo „Cavaliers“ komandoje jis žaidė net 12 sezonų – 1997-2010 m.
Yra patyręs daugybę kojų traumų ir dėl to praleidęs nemažai rungtynių. Tačiau nuo 2002 m. rimtos traumos jį „apleido“. Dabar jis – vienas geriausių „NBA“ „centrų“. Jis tapo pirmuoju lietuviu, žaidusiu NBA finale. „Cavalies“ komandoje jis susikrovė įspūdingą „bagažą“ – daugiausiai sužaistų rungtynių šioje komandoje (771), daugiausiai atkovotų kamuolių po krepšiais (5904), daugiausiai blokuotų varžovų metimų (1269).
Jis tapo antruoju pagal rezultatyvumą žaidėju Klyvlendo klube (10616), o jo pataikyti tritaškių metimai sukeldavo didžiulį įtūžį priešininkų sirgalių minioje. 2010 m. jis tapo Majamio „Heat“ žaidėju. Iš viso NBA jis sužaidė 843 rungtynių, pelnydamas vidutiniškai po 13 taškų.
5. Arvydas Sabonis (Lietuva)
Numeris 11. 1981 m. karjerą pradėjęs Kauno „Žalgiryje“, jau 1985 m. pretendavo tapti Atlantos „Hawks“ žaidėju, bet buvo per jaunas.
1986 m. Sabą pakvietė Portlando „Trail Blazers“, bet sutrukdė politika. Tačiau didžiajam pasirodymui Europoje tai nesutrukdė. Su gimtuoju „Žalgiriu“, Valadolido „Forum“, Madrido „Real“ ir jau nuo 1995 m. NBA Portlando „Trail Blazers“ klubais jis du kartus pelnė „Mr. Europa“ titulą, (1985, 1997 m.) ir net 6 kartus buvo vainikuotas „Euroscar“ apdovanojimu (1984, 1985, 1988, 1995, 1997, 1999 m.).
NBA komandoje jis žaidė 7 sezonus iki 2003-ųjų, tik 2001-2 „Blazers“ pakeitęs „Žalgiriu“. Iš viso amerikiečių lygoje jis sužaidė 470 rungtynių, vidutiniškai pelnydamas po 12 taškų. Sabo aukso amžius – 1997-98 sezonas, kai per mačą jis įkraudavo 16 taškų ir atkovodavo 10 kamuolių.
4. Draženas Petrovičius (Kroatija)
1,96 m ūgio šiam krepšininkui pakako, kad rastų vietą NBA. „Krepšinio Mocertas“ (Mozart of Basketball) vadinamas geriausiu visų laikų Europos krepšininku, pagarsėjo savo rezultatyvumu, buvo vienas pirmųjų europiečių pradėjusių žaisti už Atlanto.
Portlando „Trail Blazers“ jis pradėjo žaisti 1989 m., tačiau geriausią formą pasiekė naujojo Džersio „Nets“ (1991–1993), pelnydamas net po 20 ir daugiau taškų.
1986, 1989, 1992, 1993 m. jis tutuluotas „Euroscar“, 1986, 1993 m. – „Mr. Europa“ vardais. Galėjo dar daugiau, bet žuvo autoavarijoje Vokietijoje nesulaukęs 29-rių…
3. Tony Parkeris (Prancūzija)
2001-aisiais pradėjęs žaisti San Antonio „Spurs“ čia ir „įsišaknijo“. Vienas geriausių Prancūzijos pilietybę turinčių žaidėjų visoje NBA istorijoje ir yra savo šalies nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės kapitonas.
2007 m. krepšininkas tapo pirmuoju NBA istorijoje europiečiu, kuris pelnė ne tik NBA čempiono titulą, bet ir buvo išrinktas naudingiausiu finalo serijos žaidėju.
NBA čempionu jis tapo 2003, 2005, 2007 m. „Spurs“ klube jis sužaidė 746 rungtynes, vidutiniškai pelnydamas po 16,7 taško.
2. Pau Gasolis Saezas (Ispanija)
Barselonos „Barcelona“ triumfas Ispanijos Nacionalinės taurėje ir naudingiausio žaidėjo titulas atvėrė krepšininkui kelią į NBA.
Iki 2008-ųjų jis žaidė Memfio „Grizzlies“, kur vos „apšilęs“ pelnė metų naujoko NBA apdovanojimą. Vėliau žaidė Los Andželo „Lakers“ klube, kuris 2009, 2010 m. tapo čempionais.
Per savo karjerą NBA jis sužaidė 731 mačuose, vidutiniškai pelnydamas 18,8 taško ir atkovodamas daugiau nei 9 kamuolius.
1. Dirkas Nowitzkis (Vokietija)
2.13 m ūgio „Vokiečių vunderkindas“ jau spėjo 7 kartus sudalyvauti NBA visų žvaigždžių savaitgalyje ir 8 kartus buvo išrinktas į simbolinį NBA geriausių žaidėjų penketuką.
Dalaso „Mavericks“ klube jis žaidžia nuo 1999 m. Laurai – visų žvaigždžių savaitgalio tritaškių metimo konkurso nugalėtojas (2006), išrinktas į pirmąją geriausių NBA žaidėjų komandą ((2005–2007, 2009), naudingiausias NBA čempionato sezono žaidėjas (2007).
Jo kraityje – 993 sužaisti mačai, kuriuose vidutiniškai pelnydavo 23 ir daugiau taškų bei atkovodavo 8,4 kamuolių. „Vunderkindas” artėja prie grėsmingojo „40-50-90“, nes pataiko 47 proc. dvitaškių, 38 proc. tritaškių ir 87 proc. baudų metimų.
Kada juos pralenks naujoji NBA karta?
Laikas.lt
