Kovo pradžioje Lietuvos Jūrų muziejuje pasaulį išvydę Baltijos pilkieji ruoniukai stipriai paaugo ir yra didesni net 4 kartus. Tačiau jau nuo pirmųjų dienų jų likimai išsiskyrė.
Mažylius atsivedė retos, nykstančios rūšies – Baltijos pilkųjų ruonių (Halichoerus grypus macrorhychus) – patelės 22-jų metų Zunda ir 31-rių Baltukė.
Kartais prireikia žmonių
Išoriniame muziejaus kanale gyvenusios Baltukės mažyliui ypač sunki buvo pirmoji savaitė – gyvūnėlis išgyveno didžiulę krizę ir gyvas išliko tik jį prižiūrėjusių žmonių dėka. Darbuotojai jį maitino kas 3 valandas trintos silkės, rehidrono, fermentuotos grietinėlės ir žuvų taukų tyrele per zondą. Pertrauka daryta tik naktimis.
Dauguma ruonių jauniklių paaugę ir prakutę paleidžiami į Baltijos jūrą, todėl prie žmonių jų stengiamasi nepratinti.
Kaip elgiasi mamos ir tėčiai?
Zunda – pavyzdinga mama ir savo gražų, guvų ir sveiką mažylį iki šiol augino pati. Mama neprieštaravo, kad gyvūnų prižiūrėtojai pasvertų ir apžiūrėtų jos vaiką, tačiau sekdavo kiekvieną smalsuolį, prieinantį prie baseino. Zunda labai saugojo mažylį ir maitindavo jį kas 3 valandas. Ruonių pienas ypatingai kaloringas – 80 proc. riebumo.
Zunda įdėmiai stebėdavo kiekvieną praeinantį pro baseiną ir net kūnu pridengdavo savo mažylį.
Tuo tarpu Baltukei savo mažylį auginti nelemta. Ne dėl amžiaus, o kadaise tapirto šoko. Nuo žmonių šių metų jauniklį slėpdama ji net sužalojo. Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo teigimu, per trumpą laiką ši mama spėjo jauniklį patampyti ir kišdama į vandenį sužeisti nosytę. Reaguodami į tai, muziejaus darbuotojai nuo pirmųjų dienų jį augino ir maitino patys laboratorijos vonioje.
Ruoniai tėčiai palikuonimis visiškai nesidomi. Paprastai gamtoje iš karto, kai patelės apsivaikuoja, jie užsiima meilės žaidimais, pastebi L. Rimkienė.
Kol Zunda tris savaites augino jauniklį, metais vyresnis „gyvenimo draugas“ ir visų jos vaikų tėtis – patinas Molas – gyveno atskirame baseine. Kai darbuotojai patelę atskyrė nuo mažylio, jie vėl susitiko.
Didžiausi muziejaus priešai
Ar gyvūnai laukia jauniklių ar jau juos atsivedę, muziejaus darbuotojai prašo lankytojų būti supratingais – netriukšmauti ir negąsdinti gyvūnų. Vieną kartą patirtas išgąstis palieką didžiulę žymę visam augintinio gyvenimui.
Problemos su 31-rių Baltuke prasidėjo jau prieš gerą dešimtmetį, kai ją naktį maitinančią ruoniuką išgąsdino prie kanalo privažiavę šviesomis spiginantys ir signalizuojantys automobiliai. Tada ji buvo sulaukusi dvynukų. Mirtinai išgąsdinta ruonė bandė karštligiškai paslėpti savo mažylius ir juos nuskandino. Nuo to laiko ji taip elgiasi kiekvienais metais. Nors pavojaus jokio nebėra, bet Baltukė iš paskutiniųjų stengiasi paslėpti ką tik gimusį ruoniuką.
Taigi, ne žiema ar šaltukas gali numarinti mažylius. Pati gamta pasirūpino, kad motinos pienas ir švelnus gelsvas kailiukas jauniklius apsaugotų nuo sušalimo.
Gamtą atstoja žmogus
Šią savaitę nuo motinos atskirtas ir Zundos mažylis. Tai įprasta gamtos praktika, kuria muziejuje turi pasirūpinti žmogus. Gamtos sąlygomis mamos juos paprasčiausiai palieka.
Ruoniukus mamos maitina tris savaites, kol šie trigubai priauga svorio. Tuomet muziejaus darbuotojai pasirūpina mažylius atskirti nuo mamų ir apgyvendina izoliatoriuje. Atskirai laikomi jaunikliai mokomi maitintis žuvimi, plaukioti ir nardyti. Ruonėms laikas sugrįžti prie meilės reikalų…
Pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai džiaugiasi ne tik muziejaus gyvūnų naujagimiais, bet priglobia ir slaugo jūros pakrantėje rastus nusilpusius ruoniukus.
Pirmasis šiemet rastas ruoniukas pagal radimvietę jau pavadintas Setu, nes rastinukė vardu Nemirseta jau buvo išslaugyta prieš šešerius metus. Pasak Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, gyvūnėlis yra nusilpęs, sveria tik dvylika kilogramų, t.y. – žymiai mažiau negu kad ką tik gimęs ruoniukas. Setas nėra sužalotas, tik – infekcija burnytėje. Todėl jam skiriami antibiotikai, o bendram pastiprinimui – vitaminai.
.JPG)
Laukiama dar vieno pagausėjimo
Jauniklių laukiasi ir dvi Rytų Atlanto Paprastųjų ruonių patelės Tiga ir Maja.
Paprastai ši rūšis vaikus veda birželį, o patinėliai savo jaunikliams yra dėmesingesni. Kai patelės vaikuojasi, patinėlis rūpinasi ir jomis ir jaunikliais.
Krikštytojai – vaikai
Abiems patinėliams vardus siūlys ir išrinks vaikai iš visos Lietuvos. Pasiūlymų iki gegužės 10 dienos muziejus laukia el. paštu l.rimkiene [eta]muziejus.lt.
Gegužės 18-ąją – Tarptautinę muziejų dieną – bus surengtos iškilmingos ir linksmos ruoniukų vardynos.
Muziejininkės-edukologės Loretos Rimkienės teigimu, gyvūnams labiausiai tinka gamtiški vardai, susiję su jūra, vandeniu, gamtos reiškiniais. Renkant vardus nepatartina žvalgytis į animacinių filmų herojų vardus. O taip, deja, dažnai būna, pastebi muziejininkė.
Problemos su Antarktidos „mėlynakraujais“
Ir vaikai, ir suaugę su nostalgija prisimena laikus, kai Jūrų muziejuje gyveno imperatoriškieji pingvinai ir teiraujasi, kada vėl jie pas atsiras…
Jau trejus metus muziejuje nebeišsirito nei vienas pingvinukas. Pasak A. Grušo, muziejaus augintiniai jau per seni tokiems reikalams. Atnaujinti pingvinų būrį tikimasi po akvariumo rekonstrukcijos.
Apie ruonius ir muziejų – papildomai
Pilkieji ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkstančių metų, daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta retai. Nykstanti ruonių rūšis įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas.
Muziejuje yra ir 3 Rytų Atlanto paprastieji ruoniai.
Jūrų muziejuje nuo 1978 metų gyvenantys ruoniai veisiami jau 15 metų. Per šį laiką sulaukta 44 mažylių.