Valstybinis jaunimo teatras kovo 19 – 20 d. 12 val. kviečia jaunuosius žiūrovus į premjerinį spektaklį „Pingvinai ir kiaušinis“, pagal nyderlandų dramaturgės Heleenos Verburg pjesę.
Tiesa, prieš gerą dešimtmetį režisierė Ramunė Kudzmanaitė jau buvo sukūrusi spektaklį pavadinimu „Tėvai ir kiaušiniai“. Tuomet spektaklio atsiradimui įtakos turėjo Atviros Lietuvos fondo inicijuotas profesionalaus teatro projektas, skirtas vaikams ir paaugliams.
Nors spektaklis susilaukė puikių įvertinimų ir buvo nukeliavęs net iki festivalių Švedijoje ir Japonijoje, pasikeitus situacijai repertuare neišsilaikė. Tačiau spektaklio sėkmės nepamiršo nei režisierė, nei pats teatras, todėl šį pavasarį nuspręsta jį atgaivinti. Naujame pastatyme žiūrovai išvys jaunosios kartos aktorius Emiliją Latėnaitę – Beliauskienę ir Marių Repšį. Scenografijos ir kostiumų autorius – Marijus Jacovskis.
Spektaklis „Pingvinai ir kiaušinis“ – tai atviras pasakojimas apie vyro ir moters meilės istoriją. Abu jie „įtartinai panašūs į imperatoriškuosius pingvinus“ – taip autorė pristato savo personažus. Ilgai plaukioję pavieniui, jie kartą susitinka, nusprendžia sukurti šeimą ir susilaukti vaikų. Apsisprendę tapti tėvais susiporuoja ir netrukus moteris padeda kiaušinį, o vyras pasišauna jį išperėti – kaip tai daro visi jo giminės vyrai. Tačiau tiek pingvinui tėčiui, tiek pingvinei mamai kyla įvairiausių klausimų: kas bus, kai iš kiaušinio kažkas išsiris, kaip jų gyvenimas pasikeis ir kas privalės tuo kažkuo rūpintis?
„Menas turi galimybę kreiptis tiesiogiai į žmogaus širdį, ir kai jis yra geras, jokių tarpininkų nereikia“, – kartą viešėdama Vilniuje pasakė dramaturgė. Nors istorija iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti naivi, tačiau joje gana atvirai kalbama apie meilę, gimimą ir mirtį. Dramaturgė rekomendavo šią istoriją vaikams nuo 8 metų ir pridūrė, jog Nyderlanduose jau pora dešimtmečių teatras nebijo su vaikais kalbėti kebliausiomis temomis ir įvairiais žanrais.
Heleen Verburg dar studijuodama Amsterdamo kabareto mokykloje parašė vienaveiksmę pjesę ir laimėjo Kūrybiškumo prizą. Jos pjesės pasižymi humoru bei poetiškumu. Ji neslepia tamsių ir makabriškų gyvenimo aspektų, kai tuo tarpu suaugę neretai sąmoningai trukdo vaikams ieškoti laisvės ir nepriklausomybės. Autorės aprašomos situacijos dažnai alegoriškos, praeitis ir dabartis susipinia, o veikėjai egzistuoja tarsi niekieno žemėje.
Pasak režisierės Ramunės Kudzmanaitės pjesėje kalbama apie tai, kas tėvams Lietuvoje vis dar atrodo tabu: „Tėvai vis dar nežino, kaip savo atžalomis pasakyti, iš kur atsiranda vaikai. Tačiau pasaulye temos iš gatvės seniai įprastos.“ Režisierė tikisi, kad atnaujintas spektaklis išliks populiarus bei ragins teatralus su vaikais rimtai kalbėti apie problemas, kurių yra begalybė.