Psichologo patarimai. Kaip įveikti apatiją?

Kankinuosi dėl savo apatijos. Nors nuolat skaitau knygas apie tai, kaip pakeisti savo gyvenimą, kaip atrasti gyvenimo džiaugsmą, tačiau man tai tik tušti žodžiai, nes nepajėgiu nieko daryti, kad kažką pakeisčiau. Man nuobodus mano gyvenimas, tačiau nedarau nieko, kad jį pakeisčiau.

Martyna, 26

Konsultuoja psichologė Evelina Globė

Miela, Martyna, mąstydama apie Jūsų pateiktą problemą, atkreipiau dėmesį, jog ją pristatydama, aprašote esamą situaciją, tačiau jos, kaip įprasta tokiais atvejais, neužbaigiate kokiu nors klausimu, kaip pvz.: „ką turėčiau daryti, kad tai pasikeistų?“, „nuo ko man pradėti?“ ir pan. Todėl, manau, pirmiausia turėtumėt pati sau užduoti klausimą: „ Ar aš tikrai noriu pakeisti savo gyvenimą?“ ir neskubėkite atsakyti, jog savaime suprantama, kad norite. Teiginys „savaime suprantama“ dar nereiškia kad esate tikrai supratusi, ko norite, ir apskritai, ar norite.

Savianalizė

Pirminei savianalizei, siūlau atlikti tokį psichologinį pratimą: ant popieriaus lapo surašykite viską, kas ateis į galvą, ko Jūs negalite padaryti, nors norėtumėt ar manote, kad turėtumėt padaryti: pvz. aš negaliu ryte atsikelti numatytu laiku, aš negaliu pradėti sportuoti, aš negaliu mažiau žiūrėti televizoriaus, aš negaliu susirasti naujų draugų, aš negaliu suplanuoti savo laiko, aš negaliu susikalbėti su savo mama, aš negaliu savimi pasitikėti, aš negaliu pakeisti savo gyvenimo ir pan. Šie „negalėjimai“ gali būti iš įvairiausių Jūsų gyvenimo sričių – nuo kasdieniškų buitinių veiksmų iki pačių slapčiausių vidinių išgyvenimų. Vien jau šiam sąrašui sudaryti teks įdėmiau ir sąžiningiau nei įprasta pažvelgti į savo gyvenimą.

Konkretūs žingsniai

Na o tolimesniam žingsniui žengti prireiks dar daugiau drąsos būti sąžiningai sau pačiai: kiekvieną šių „negalėjimų“ turite apmąstyti ir sąžiningai priskirti vienam iš variantų:

• „Negaliu“, nes iš tiesų tai visai nenoriu;
• Negaliu, nes nežinau kaip;
• „Negaliu“, nes tiesiog tingiu, nors ir žinau kaip.

Judėti tolyn? Renkamės patys

Taigi, keliaujame toliau. Su „negalėjimais – negaliu, nes iš tiesų tai visai nenoriu“ galite pasielgti dvejopai. Galite ramia sąžine išbraukti juos iš juodojo sąrašo - jei nenorite, tai nėra ko ir stengtis ( gal tai Jums primesta iš šalies, gal padiktuota kažkokių vidinių kompleksų ir pan.) Antru atveju, jei sunerimote, kad nenorite, jei nesuprantate, kodėl nenorite, nors norėtumėt norėti, tuomet teks pasiraitoti rankoves ir kastis giliau.

Čia praverstų ir Jūsų skaitoma psichologinė literatūra, ir įvairūs savęs pažinimo seminarai, ir psichologo konsultacija, ir Jūsų pačios vidinė intuicija. Šios paminėtos priemonės kuo puikiausiai tinka, susidūrus ir su „negalėjimais - negaliu, nes nežinau kaip“. Tėra vienintelis sprendimas- sužinoti „kaip“. Sužinoti įvairias galimybes ir pasirinkti sau tinkamiausią. O kartais gali užtekti ir vieno vienintelio veiksmo, pvz. nusipirkti knygą „Beatos virtuvė“, ir teiginį „negaliu gaminti maisto, nes nežinau kaip“ išbraukti iš juodojo sąrašo - nebent jis atsidurtų „negalėjimų - negaliu, nes tiesiog tingiu, nors ir žinau, kaip“ sąraše. Būtent šis „negalėjimas“ pareikalauja didžiausio mūsų sąžiningumo – prisipažinti sau patiems, kad tam tikrais atvejais esame tiesiog tinginiai.

Apatija nėra vien tik tingėjimas

Žinoma, nesugebėjimas imtis veiklos ir priimti iš to kylančios rizikos ir atsakomybės (ką buitiškai galime pavadinti tingėjimu), gali būti rimtesnio sutrikimo, pvz. depresijos, vienas iš požymių, tačiau net ir depresijos atveju, vienas iš apatijos priešnuodžių yra konkreti veikla. Visos mūsų turimos žinios apie tai, kaip turime veikti, liks, kaip pati sakote tik „tušti žodžiai“, kol patys jų nepaversime konkrečiais veiksmais. Ir šito virsmo, deja, niekas kitas už Jus, Martyna, išgyventi negali – tik Jūs pati.

Vienas išminčius yra pasakęs: „ Nė didžiausi pasiryžimai nepakeis žmogaus, jei jis nedarys to, ką turi daryti čia ir dabar.“ Tai nėra lengva, nes tai - kūryba... Taigi, sėkmingos kūrybos, Martyna!

Turite problemų, reikia pagalbos? Rašykite [email protected]

apatija, kaip įveikti apatiją, psichologo patarimai

Naujausi komentarai
kitoks
2013-10-23, 01:08
Sveiki taip pat esu apatijos auka, taip pat kankina ta įkyri būsena tik viso to neapibūdinčiau vienu žodžiu- "tingiu".
Galima sakyti nuo vaikystės esu apatiškas, mokykloje prastai mokiausi, paskutiniais metais niekada neruošiau namų darbų, tingėjau su namų ruoša...
Tačiau tai nėra tiesiog tas jausmas jog tingiu be jokios priežasties, Tiesa pasakius iš visos širdies noriu netingėti, dabar man 21metai nors ir iš jaunystės esu mažai linkęs kažko imtis, visada mėgstu daug mąstyti. Pastaraisiais metais daug mąsčiau ir daug supratau apie gyvenimą ir save. Supratau jog noriu judėti pirmyn , ir tobulėti, nenoriu tuščiai švaistyti laiko. Tiesa sakant jau daug patobulėjau lyginant su tuo koks buvau prieš kelis metus, bei mąstydamas apie save ir savo praeitį jaučiu jog atsakymas kodėl aš esu apatiškas beveik pasiekiamas.
Dar nepavyko atsikratyti to apatijos inkaro kuris laiko mane nuo progreso, tačiau beveik suprantu kaip tai padaryti.
Kodėl mano manymu esu apatiškas?
Manau jog tai kaip uždaras ratas- vaikystėje tėvai manęs nešerdavo komplimentais, ir neskatindavo siekti tikslo, kad ir kaip stengiausi daryti tai ko prašomas niekada negavau jokio pagyrimo, o jeigu suklysdavau buvau peikiamas, nuolat buvau kritikuojamas už savo pomėgius kad ir kokie jie bebūtų. Todėl manau ilgainiui ir nustojau siekti net ir menkiausio savo tikslo(juk kam? vis tiek jokios pastangos nepadeda to padaryti). O kai jau esi pavirtęs "apatiška daržove" kuriai niekas nerūpi tai aplinkiniai tave ir mato kaip "apatišką daržovę" tad ir elgiasi atitinkamai todėl vis labiau pats tiki jog esi niekam tikęs ir dar mažiau stengiesi kažko pasiekti.
Visgi juokinga bet jog savęs nevertinu supratau gana vėlai , tačiau džiaugiuosi dėl to, nes tik tai supratęs galėjau suprasti jog norint save vertinti reikia sau įrodyti jog kažką sugebi, norint sau įrodyti jog kažką sugebi, reikia kažką sugebėti, norint kažką sugebėti reikia tobulėti, o norint tobulėti reikia keistis, nes tobulėjimas jau savaime yra pokyčiai(nes jeigu lieki toks pat tu nepasikeiti nes lieki toks pat, tačiau kai tobulėji tampi tobulesnis, reiškia kitoks negu buvai prieš tai).
Nors viskas atrodo gan paprasta, tačiau tai ir yra sunkiausia dalis -pasikeisti, tai yra kovoti su dabartiniu savimi , susidurti su sau neįprastomis situacijomis ir išmokti jas įveikti- tai yra itin sunkus uždavinys ypač mažai save vertinančiam žmogui, jau dėl to pats tikslo siekimas yra sunkus uždavinys,net jeigu žinai ką reikia daryti sunku sau įsakyti kažką daryti, dar sunkiau vykdyti įsakymą, bet dar sunkiau sutrypti savo paties įsisenėjusius idealus , tačiau kai tai padarai jautiesi taip lyg būtum pralaimėjęs, bet taip pat jautiesi lyg laimėjęs , nes pralaimėjai sau pačiam.
Tuo vadovaudamasis per pastaruosius kelis metus supratau jog nereikia laukti kol kažkas tau pažers komplimentų už atliktą darbą, nes jie tik sudaro iliuziją jog jau esi tobulas ir malšina tavo norą tobulėti, tačiau dar svarbiau nereikia savęs blogiau vertinti dėl kritikos , negalima atstumti kritikos tik bijant jog ji tave įtikins esant prastesniu, tačiau negalima jos aklai priimti besitikint jog ji padės tapti tobulesniu žmogumi, juk kritika ir komplimentai tai tik nuomonės suformuotos remiantis kitų žmonių poreikiais, o juk svarbiausia siekti savo o ne svetimų poreikių.
Norint tobulėti reikia stengtis, nes kol stengiesi ir sieki savo tikslo gali jį pasiekti,kol stengiesi ir sieki tikslo judi į priekį, tačiau neįmanoma to padaryti to nedarant.
Šmėkla
2012-10-21, 23:50
"nesuprantate, kodėl nenorite, nors norėtumėt norėti" perfrazuočiau į žinote kodėl norite, tačiau nežinote kodėl nenorite. Į vieną dalyką galima žvelgti iš įvairių perspektyvų ir kiekviena jų gali būti jaučiama skirtingai. Galop elgiamės vadovaudamiesi tuo požiūriu, kurį jaučiame stipriausiai. Tai užknisantis jausmas, tarytum vienu metu būtum traukiamas i priešingas puses, bet toks tas gyvenimas, žvelgti galima įvairiai tačiau pasirinkti tenka viena. Tad jei prisirišus prie kažko traukiančio viena kryptimi vėliau nusprendi judėti priešingon, tačiau laikančio mazgo nepavyksta atrišti todėl tu vis dar tempiama tolyn, belieka įsikabinti į kažką stipresnio, judančio kryptimi palankia tau. Turiu omenyje motyvaciją, kad ji būtų pakankama siekis turi būti pakankamai reikšmingas. Užsibrėžti tikslus, pakankamai didelius troškime, kad būtų pasiekti tavęs, gali būti kaip tik ta išeitis kurios tau reikia. Jeigu tai nepavyksta tuomet belieka kreiptis į profesionalus ir narplioti tą prakeitą mazgą. Arba abu variantai iš karto, taip pat būtų nebloga mintis.
Baubas
2011-06-07, 14:48
Manau patarėjai reikia pagalbos netgi daugiau nei klausiančiajai
to reivis
2010-12-25, 10:33
tu gal durnas? ne,atsiprasau,ji durna.raminkis,zmogau.gyvenimas nesilaiko tik ant sexo.pakelk galva auksciau.
Bonifacijus
2010-12-14, 14:56
Skaitydamas jusu teksta nirsau, kad negaunu atsakymo, o tik isvedziojimus aplinkui. Kol toptelejo, kad tingejimas yra komforto busena ir norint tingejima iveikti reikia sukelti sunkia stresine situacija, kad is tos komforto busenos pasitraukt. Cia jau prisimename senai zinoma tiesa apie tai, kad zmogus juda ir veikia kai jam sikna dega, o ne tuomet kai idile, kad ir kokia ji rutiniska beprasmiska depresyvi bebutu.
Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai