Būtent tokia kūrybos koncepcija vadovaujasi Lina Pliuraitė ir jos kuriami drabužių linijos „LeMuse“ darbai. Merginai siuvimas seniau buvo tik hobis (ji baigė ekonomiką), kuris vėliau peraugo į savarankišką verslą internetinėje erdvėje. Kaip teigia L.Pliuraitė, „LeMuse“ drabužių paslaptis – atskleisti vidinį grožį. Dizainerė didžiausią dėmesį skiria medžiagoms, todėl su skirtingu judesiu drabužio audeklas krenta vis kitaip, pabrėždamas kiekvienos moters savitą siluetą, nuotaiką ir charizmą. Laikas.lt pristato interviu su šia menininke.
Taip, baigiau vadybos studijas. O drabužius kuriu nuo vaikystės. Tik visada kurdavau sau. Kurti kitiems pradėjau prieš dvejus metus. Į vakarėlį pasipuošiau savo kurta suknele, kurią pastebėjo draugės ir paprašė pasiūti kažką panašaus. Pamaniau - kodėl gi ne. Po savaitės sukneles turėjo mano draugės, o dar po kiek laiko - ir jų draugės.
Buvau tokia laiminga, kad žmonėms patinka mano darbai. “Gimė” dar daugiau modelių. Taip “LeMuse” kiekvieną dieną pasipildo naujais modeliais ir naujomis idejomis.
Siuvimo gudrybių išmokau vaikystėje. Tiek mano mama, tiek močiutė siuva. Mano močiutė visą gyvenimą dirbo modelių namuose. Ji kiekvieną vakarą namuose vis kažką siūdavo. Todėl ir aš, būdama maža, leisdavau vakarus su močiute prie iškarpų ir siuvimo mašinos. Visos lėlės ir meškinai turėjo sukneles.
Mano močiutė labai atidi ir smulkmeniška, siūdavo tobulomis siūlėmis. O jei siūlė šiek tiek vingiuodavo, būtinai išardydavo ir viską pataisydavo. Ir iškarpas galėdavo nupiešti “iš rankos”. Iš jos išmokau labai daug, net nejausdama, kad mokausi. Siūti - tai taip natūraliu, atrodo, kad jau gimiau tai mokėdama.
Kartais atrodo, kad idėjos naujiems modeliams ateina savaime. Jos tiesiog atsiranda galvoje. Dažnai inspiruoja charizmatiški žmonės. Pamatau žmogų ir atrodo jau žinau, koks drabužis jam tiktų. Vienam - vienas derinys, kitam - kitas. Svarbiausia, kad drabužis atitiktų asmenybės visumą. Vieno žmogaus vidus toks lengvas ir jam reikėtų kokio plasdančio apdaro, o kito - sunkus ar grubus ir jam reikia jo vidų atitinkančio sunkaus ar grubaus drabužio. Labai dažnai pats audinys “pasisako” kokiam rūbui jis tinka. Ir jei audinys yra labai įdomus savo struktūra, spalva - pamatai ir jau žinai koks kūrinys iš jo išeis.
Taip gimė pirmasis “kokonas”. Nusipirkau neįtikėtinai gražų audinį. Ir taip nenorejau jo kirpti. Kurį laiką netgi dėvėjau visą audinį ir nieko iš jo nedariau. Jis taip gražiai krito. Po kiek laiko pradėjau galvoti, kaip pasiųti drabužį, kuris kristų tokiomis pat gražiomis klostėmis. Taip gimė pirmasis “LeMuse” rūbelis. Toli inspiracijų neieškau - viskas “po nosimi”, svarbiausia yra jas pamatyti.
Pavadinimas “LeMuse” atėjo savaime. Galvojau kaip turėtų vadintis rūbai, kuriuos kuriu sielai. Taip atėjo pavadinimas mūza. Nes svarbiausia kaip žmogus jaučiasi su drabužiu. Mano nuomone, žmogaus grožio paslaptis slypi jo viduje. Nauja suknelė, madinga šukuosena - tai tik detalės, kurios be asmeninio žavesio neturi galios. Man svarbu, kad kiekvienas jaustųsi nuostabus, nepakartojams toks, koks yra. Taip ir atėjo mintis pavadinti skirtingai savo kūrinius. Kiekvienas drabužis turi skirtingus pavadinimus: "Smėlio Mūza", "Meilės Mūza" ar "Aistros Mūza". Vardai – tai nuotaika, kurią įkvepia “LeMuse”.
Mano nuomone, kiekvienos moters figūra yra labai graži ir kiekviena turi tokią kūno dalį, kuri yra be galo tobula. Šią dalį ir norisi išryškinti. Renkuosi gražios struktūros, kokybės ir spalvų audinius. Stengiuosi išsaugoti audinį tokį, koks jis yra, suformuoti gražų drabužio kritimą. Todėl kiekviena moteris, dėvinti “LeMuse” rūbelį, atrodo kitaip. Rūbas prisitaiko prie figūros ir suformuoja visiškai naują siluetą. Moteris atrodo paslaptinga, elegantiška. Ir nesvarbu, ar ji liekna, ar apvalesnių formų.
Dažniausiai imu gražų ir įdomų audinį ir ieškau kaip jis atrodytų gražiausiai. Labai retai sukuriu eskizą pirmiausiai. Būtų per sudėtinga daryti eskizą, nes dažniausiai netikėtumo momentas padaro drabužį nuostabų. Tarkime, netyčia per ilgas uztrauktukas tampa pagrindiniu palto akcentu. Taip nesugalvočiau piešdama eskizą. Netikėtumo momentas yra labai svarbus mano kūryboje. Dažniausiai nesivadovauju klasikinėmis rūbų kūrimo taisyklėmis, todėl ir nežinau kaip turi būti.
Kurti moterims paprasčiau. Nes pati esu moteris, todėl žinau, kaip norėčiau atrodyti ir kas yra svarbu moterims. Vyrams kurti sudėtingiau. Sukūriau vyriškų megztinių liniją, kurios pagrindinis principas - vyriškas trikampis: platūs pečiai ir siauri klubai.
Esu labai laiminga, kad visus “LeMuse” rūbelius fotografuoja talentingos fotografės. Rudens ir vyrų kolekciją fotografavo Šarūnė Zurbaitė (daugiau jos darbų rasite čia). Šarūnės nuotraukos labai natūralios, ji labai gerai jaučia žmones. Ypač patiko vyrų fotosesijai parinktos detalės - rytas, vyriškai daroma kava, modelis ir rūbas. Sukneles fotografavo Rūta Jankauskaitė (Marla Singer, apie ją Laikas.lt jau rašė, išsamų interviu rasite čia). Rūta labai jaučia, kaip sukurti nuotaiką, nuotraukų situacijos yra spontaniškos ir netikėtos.
“LeMuse” gyvuos tol, kol bus žmonių, kurie šiais rūbeliais džiaugiasi. Dabar “LeMuse” rūbelius galima įsigyti “Daiktų viešbutyje”, Internetinėje parduotuvėje bei “V2 Concept Store”.
Forma, asmeninė charizma ir laisvė.
Manau, kad tiek talentas, tiek darbas svarbu. Nes be talento bus prasti darbai, o be darbo ir talentas nepadės. Svarbu viduriukas.
Aistringas.
Laukiame Jūsų fantazijų, iš kurių viena geriausia bus apdovanota "Le Muse" 220 Lt čekiu, už kurį galėsite įsigyti patinkantį drabužį.
drabužiai, Le Muse, Lina Pliuraitė, megztiniai, Pliuraitė, „LeMuse“
|
|
|
|
|
|
|
|
|