Per Vilniaus dailės akademijoje kasmet vykstančias studentų peržiūras daug kam turbūt užstrigo freskos-mozaikos studijoje eksponuojami dvynių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų darbai, kurie traukė akį gerai įvaldytu akademiniu piešimu.
Ir, nors tokie dalykai šiuolaikinės dailės diskurse laikomi nebe „šiuolaikiniais“, realistiškai nupieštas kūnas, kuriame matosi netgi venų pulsavimas, visada traukia akį.
Bet grįžkime prie brolių Gataveckų, kurie puikiai atspindi numerio temą – talentai. Ir ne tik todėl, kad jie turi talentą gerai piešti. Ne. Menininkų noras piešti neužgeso netgi augant Alytaus vaikų namuose. Tad galime drąsiai teigti – jei turi talentą, jį gali išvystyti visada, tik reikia turėti noro ir sunkiai dirbti. Pasak brolių, norint pamatyti talentą, turi būti įdėtas bent vienas procentas darbo, o norint, kad talentas pilnai atsiskleistų, reiktų dirbti „visus“ 100 proc. „Talentas – tai tarsi dovanota obels sėkla, kuria reikia deramai rūpintis. Kiek įdėsi darbo ir pastangų – tokius vaisius ir valgysi. Visiems Dievas davė talento sėklą, tik nevisiems ji vienoda“, – metaforiškai priduria Remigijus.
Šiuo metu Algirdas studijuoja VDA meno doktorantūroje, o Remigijus dėsto II kurso studentams piešimą. Ar dvynius daug kas maišo? Pasak jų, VDA dėstytojai maišo, o ir jų piešimo stilius panašus, tačiau painioja tik tie, kurie prastai juos pažįsta.
Pavasarį Gataveckai galerijoje „Meno niša“ pristatė personalinę parodą „Situacija“, kurioje eksponuojamais darbais kalbėjo apie savo vaikystę. Galerijoje brolių piešti autoportretai ir jų tėvo atvaizdas buvo uždėti ant įvairių objektų, kurie kokiu nors būdu yra susiję su jų praeitimi. Gataveckai teigė šia paroda norėję kalbėti ne tik apie asmeninę patirtį, bet ir apie visuomenės problemas bei apie skaudžią globos namuose užaugusių vaikų patirtį ir jų socializaciją. O gimtajame Alytuje natūralaus dydžio dvynių ir tėvo portretų kopijos buvo užklijuotos ant pastatų sienų tose vietose, kuriose jie praleido savo vaikystę.
Paklausus, ar neskaudu kalbėti ir viešinti savo praeitį, broliai teigė, kad tai nesunku, nes šiuo metu jie turi daug gerų draugų, nebereikia valkatauti. O kaip dėl tėvų? Ar jie ant jų pyksta? „Ant jų nepykstame, tik gal skaudu, jog jie yra ligoniai ir priklausomi nuo alkoholio“, – teigia Remigijus.
Tačiau daile Gataveckai neapsiriboja, kadangi užaugo gatvėje, jiems artimi grafičiai, breikas. Broliai priklauso vienai iš geriausių Lietuvos breiko komandų „BANZAI“, su kuria atvirame Lietuvos turnyre laimėjo 2-ąją vietą, kartu su kitu breiko komandos nariu dalyvavo „Lietuvos talentuose“. Taip pat žaidžia futbolą, krepšinį, stalo tenisą ir kitus įvairius stalo žaidimus. Turi ir kolekcionavimo aistrą – renka popierinius lietuviškus banknotus.
Visgi, rašyti ir žinoti Gataveckus vien kaip akademinės manieros menininkus būtų netikslinga. Pasak Remigijaus, jie kuria įvairaus stiliaus darbus, tačiau viešina mažą dalį iš jų. O naujos parodos greit nerengs, nes „nauji darbai kuriasi ne taip greitai“.
Rasa Barčaitė
