Merfio dėsniai dažnai valdo mūsų pasaulį. Taip nutiko ir su grupės „InCulto“ gerbėjais: jie sužinojo vieną gerą, vieną blogą naujieną.
Geroji ta, kad pasirodė naujas ir turbūt geriausias (taip, beje, mano ir grupės muzikantai), energingiausias grupės albumas „Closer Than You Think“, o blogoji – kad grupė išsiskirsto. Bet apie viską – po truputį.
Ne taškas, o šauktukas
Lapkričio 24-ąją grupė „InCulto“ padarė oficialų pareiškimą, kad skirstosi. „Grupe „InCulto“ yra užbaigtas projektas. Nebėra prasmės prie jo dirbti toliau“, – sakė grupės lyderis Jurgis Didžiulis.
Šiuo metu muzikantai yra intensyviose gastrolėse po Lietuvą, kurių metu pristato savo naujausią albumą „Closer Than You Think“. Gruodzio 4 dieną Vilniuje „Lofte“ įvykęs naujojo albumo pristatymas, turo pabaigtuvių ir visų šių metų uždarymo koncertas, ko gero, taps ir paskutiniu viešu grupės koncertu.
Pats J. Didžiulis teigia nesantis nusiminęs. Paklaustas, ką veiks toliau, sako: „Ateityje veiksim „kažką“, tik negaliu tiksliai pasakyti, ką. Tai nėra nusivylimo žingsnis, tiesiog gera pabaiga geram dalykui. Manau, kad gerus sakinius verta užbaigti tašku (o gal net šauktuku).“
Trumpai apie „InCulto“
Lapkritį pasidoręs trečiasis „InCulto“ albumas – tai 11 energingų dainų (iš jų – dvi „Sabroso“ versijos, ispaniškoji ir lietuviškoji), tarp kurių yra ir singlas „Close to Midnight“, ir euroviziškoji „Eastern European Funk“, ir tikras šedevras „If Not Me“ (antrasis naujojo albumo singlas). Visos dainos – linksmas, užvedantis ska, kuris praskaidrins net niūriausią dieną.
Šiemet grupė apvažiavo 17 Europos šalių, dabar lankose įvairiose Lietuvos vietose ture „InCulto su Labas arčiau tavęs“.
„InCulto“ muzikantai teigia, kad Lietuvoje muzikos verslui ir kultūrai apskritai sudaromos nepalankios sąlygos, menininkus slegia dideli mokesčiai, todėl kūrybines ambicijas sudėtinga realizuoti. Visgi J. Didžiulis optimistas: „Mums sėkmė šypsojosi, todėl pavyko iš mėgstamos veiklos išsilaikyti ir įgyvendinti tai, ką norėjome“.
Grupę „InCulto“ sudaro penki nariai: vokalistas ir gitaristas Jurgis Didžiulis, bosininkas Aurelijus Morlencas, trimitininkas Laurynas Lapė, trombonininkas Jievaras Jasinskis ir būgnininkas Jonas Narbutas.
Gruodžio mėnesį grupė nebeketina rengti viešų koncertų, tačiau turi kvietimų pasirodyti uždaruose renginiuose. Sausio pabaigoje J. Didžiuliui su šeima išvykus keliems mėnesiams atostogų į Kolumbiją, grupė nutrauks tolimesnę savo veiklą.
„InCulto“ susikūrė 2003 metais ir po dvejų metų išleido savo debiutinį albuma „Postsovpop“, o 2007 metais pasirodė antrasis grupės darbas„Marijos žemės superhitai“. Prieš pasirodant paskutiniajam albumui, dar išleistas EP „Eastern European Funk“.
Didžiausiais „InCulto“ hitais tapo dainos „Eastern European Funk“, „Welcome“, „Boogaloo“, „Jei labai nori“, „Suk, suk ratelį“, „Welcome to Lithuania“, „Reikia bandyt“, „Pasiilgau namų“ ir kt.
Šiais metais „InCulto“ iškovojo teisę atstovauti Lietuvai 55-ajame „Eurovizijos“ dainų konkurse Osle. Surengę didžiausias iš visų konkurse dalyvaujančių šaliu reklamines gastroles, Lietuvos atstovai nepateko į konkurso finalą, nors žiurovai savo balsavimu buvo išreiškę norą matyti šia grupę finale.
Iš viso per savo karjerą grupe surengė apie 700 pasirodymų. Įspūdingiausias žada būti gruodžio 4-ąją Vilniuje.
Tebeveikia „InCulto“ ir šalutinio projekto TWNKL tinklalapiai.
—————————————————————————————————-
O „InCulto“ lyderis J. Didžiulis sutiko atsakyti į klausimus.
Papasakokite apie naująjį albumą. Koks jis, kuo skiriasi nuo ankstesnių tiek muzikine, tiek tekstų prasme? Kokia jo koncepcija?
Šiame albume yra mažiau koncepcijos ir daugiau muzikos negu ankstesniuose. Jis kurtas pakankamai organiškai be didelių idėjinių iššūkių. Po antrojo albumo patirties atsisakėme kurti muziką vardan idėjos. Manau, kad dėl to naujasis albumas yra gerokai nuoširdesnis ir tiesmukiškesnis. Jis yra arčiau mūsų ir klausytojo.
Kokį albumo pristatymo turą esate numatę? Ar jis iš Lietuvos persikels ir į kitas šalis?
Bandome visai kitaip pristatinėti mūsų albumą. Šiuo metu keliaujame po Lietuvą ir stengiamės albumą „pristatinėti“ keistose vietose. Kuriame internetinį kontentą iš mūsų įspūdžių ir taip pat randame
įdomesniu būdų įamžinti ir „push‘inti šio albumo turinį. Faktiškai po „Eurovizijos“ turų supratau, kad man žiauriai patinka duotis po keistas lokacijas ir netikėtai pakelti nuotaiką žmonėms. Muzika skamba kitaip, kai ji atliekama ne sterilioje erdvėje, o ten, kur reikia. Labai džiaugiuosi, kad „Labas“ suprato musu „kampą“ ir finansavo šį šedevrą.
Nuskambėjus gandams, jog „emigruojate“ į Kolumbiją, norisi paklausti: o kur Jums ir Jūsų šeimai vis dėlto geriausia gyventi: Lietuvoje, Kolumbijoje, Airijoje ar dar kur nors? Kodėl?
Iškart norėčiau neigti kalbas apie emigraciją. Žadam „migruoti“ dažniau į kitas šalis ir atgal į Lietuvą, o ne „tepti slides“ suvisam. Geram gyvenimui reikia gero stimulo. Geriausia gyventi ten, kur yra nuotykių, įspūdžių, ir šiaip kas veikti. Manau, geriausia būtų gyventi ir ten truputį, ir čia truputį….
Kaip gyvuoja Jūsų projektas TWNKL? Ar planuojate ką nors naujo?
Kol kas šis projektas yra sustabdytas, kol surasime naują būgnininką. Bet jau yra nauju idėjų kitam albumui.
Esate vienas ekspresyviausių roko muzikantų Lietuvoje. Kaip manote, ar lietuviška muzika nėra pernelyg lėta, melancholiška?
Muzika yra visokia. Svarbiausia, kad ji būtų, nepaisant kokia ji bebūtų. Muzika užsiimti nėra lengvas sumanymas, iš jos pragyventi sunku, o Lietuvoje sąlygos ypač prastos. Gailiuosi, kad nėra daugiau lietuviškos muzikos, o ypač liudna, kai valdžia ir visuomenė nesukuria sąlygų jos klestėjimui.
Kaip vertinate lietuvišką roką, kitą šiuolaikinę muziką, kokias grupes iš praeities ir dabarties išskirtumėte kaip geriausias, kokybiškiausias ir – atvirkščiai, prasčiausias?
Kaip minėjau, muzika yra visokia. Gera muzika yra tiesogine kažkieno (ar kažkurios grupės) sielos išraiška, kuri sugeba „išjudinti“ arba stimuliuoti kitus. Rokas vykes jeigu veža, o kalbėti apie gerumą ar blogumą yra truputį banalu. Mano mėgstamiausia visų laikų Lietuvos grupė yra „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu“, bet nežinau, ar ji geriausia.
Ko trūksta lietuviškam rokui? Kokią pranašautumėte jam ateitį?
Rokui reikia visapusiškos revoliucijos. Norėjau pasakyti, kad reiktu palaikymo, bet jo nebus. Manau, dabar reikia, kad chebra, kuri rašo tekstus ir dainas, artikuliuotų Lietuvos visuomenės nepasitenkinimą ir sukurtų dainas, per kurias žmonės galėtu išlieti ar numarinti savo pyktį. Menas gydo. Šiuo atveju tikiu, kad aštri padetis įkveps jaunimą daryti vis aštresnę muzika. Reikia soundtrack‘o naujai Lietuvos revoliucijai!
Ar nenorėtumėte išbandyti savęs kaip aktoriaus? Nemažai roko muzikantų, pvz., Andrius Mamontovas, Hokshila bandė ir bando save kine, teatre.
Ne. Man dabar rūpi kiti dalykai. Gal ateityje, jeigu bus laiko, noro, geras scenarijus arba šiaip geras projektas.
Kas Jus labiausiai įkvepia?
Mane įkvepia muzika, filmai, literatura, bet labiausiai pasisemiu kūrybinių sulčiu iš realybės. Iš žmonių papasakotų anekdotų, istorijų. Dabar esu truputį užsivežęs ant „reality’“ir „ultra-reality“. Tai, ko nesugalvosi, nesurežisuosi ir nesuvaidinsi. Tai yra tai, ką mes darome pristatinėdami albumą „Closer Thank You Think“ ture „Arčiau tavęs“.