Viešasis transportas (ne)vieta romantinėm pažintim?

Ankstyvas rytas. Vėsu, tvyro rūkas. Viešojo transporto stotelėse būriuojasi į darbą keliaujantys žmonės. Nors išaušo dar viena pavasario diena, daugelis jų neatrodo labai gerai nusiteikę. Jie žvelgia į savo batus arba dairosi į dangų.

Visiškai kitaip elgiasi Rita. Ji žvalgosi aplinkui ir šypsosi. Greitai atvažiuos autobusas, kuriuo mergina kas rytą važiuoja į paskaitas. Tokiu pat metu jau dvi savaites į jį kitoje stotelėje įlipa jaunas, maždaug dvidešimt penkerių metų vyras. „Jis visada vilki kostiumą, atrodo tvarkingas ir pasitempęs“, – pasakoja Rita.

Žmonės sulipa į autobusą. Rita nenustygsta vietoje. 23 metų mergina Vilniaus universitete studijuoja teisę ir kartojasi namų darbus. Autobusas priartėja prie kitos stotelės, tačiau šiandien paslaptingas nepažįstamasis nepasirodo. Ritai sunku nuslėpti nusivylimą. Kai paklausiame, kodėl neužkalbina savo susižavėjimo objekto, mergina susigėsta ir nervingai nusijuokia: „Tiesą sakant, nežinau“.

Galbėjimosi ratas nedrąsiems romantikams

Lietuvos internetinėje erdvėje gausu pažinčių puslapių, tačiau sunku prisiminti tokį, per kurį žmonės galėtų surasti nepažįstamuosius, sutiktus viešajame transporte. Tikriausiai nieko panašaus ir nėra. Panašią alternatyvą prieš daug metų buvo sugalvojęs dienraštis „Lietuvos rytas“. Jo priede „Mes“ kartais pasirodydavo kukli skiltis „Pirmasis pasimatymas“. Į ją savo žinutes siųsdavo vilniečiai, norintys dar kartą pamatyti kur nors sutiktą nepažįstamąją arba nepažįstamąjį. Ilgainiui ši iniciatyva, regis, išblėso.

Tuo tarpu Berlyno viešojo transporto internetinio puslapio admisitracija neryžtingiems ir lėtapėdžiams romantikams nusprendė pasiūlyti žasimingą galimybę – užmegzti santykius naršant internete. Puslapio skiltyje „Mano akimirkos“ (Meine Augenblicke) žmonės gali palikti trumpą žinutę ir pabandyti surasti savo susižavėjimo objektą, sutiktą metro arba autobuse. Naudojantis specialia paieškos sistema, galima nurodyti kelionės laiką ir tikėtis, kad ieškomas žmogus atsilieps arba pats bus palikęs žinutę.

„Tau maždaug 25, tu 180 centimetrų ūgio ir turi gražiausias žalias akis visame pasaulyje. Važiuodamas dažniausiai skaitai Frankfurter Allgemeinen Zeitung ir žvalgaisi pro langą. Kartais pažvelgi ir į mane“, rašoma Ana pasivadinusios merginos žinutėje. „Mes pasimatėme metro stotelėje Berlyno gatvėje. Mane sužavėjo tavo šypsena, tačiau kai nusprendžiau tave užkalbinti, metro nuvažiavo. Galbūt galėtume susitikti dar kartą ir pratęsti šią pažintį?“ skamba kitas pranešimas. Minėtame puslapyje galima rasti apie 6000 pranešimų. Dažniausiai jų autoriai vaizduoja situaciją, prisimena juos patraukusio žmogaus akis, rankas, įvairias smulkmenas. Priešingai nei įprastuose pažinčių puslapiuose, čia žmonės nieko nežino vienas apie kitą. Socialinis statusas, pajamos – visa tai nedomina šio puslapio lankytojų. Šiuo atveju du žmones sieja tik meilė iš pirmo žvilgsnio.

Bergždžios paieškos

Kodėl tokios trumpos akimirkos išmuša žmones iš pusiausvyros? Kodėl pakanka lengvos šypsenos arba vieno gesto? Ar žmonės nepratę sulaukti tokio atvirumo ir draugiškumo? Turbūt nebūtų klaidinga manyti, kad minėta reakcija liudija konkrečiai geografinei zonai būdingą mentalitetą. Juk tokiose šalyse kaip Italija arba Ispanija panašūs susižvalgymai veikiausiai baigtųsi apsikeitimu komplimentais arba draugišku pokalbiu.

Daugelis Berlyno romantikų taip ir nesulaukia atsakymų į savo žinutes. Galbūt taip nutinka todėl, kad tokiame dideliame mieste nuolat vyksta gyventojų kaita. Tai ypač pasakytina apie jaunus žmones. Tūkstančiai jų suplūsta studijuoti, o po kelių mėnesių arba metų grįžta namo. Patys berlyniečiai taip pat keliauja po pasaulį. Kita vertus, ieškomas asmuo gali būti visiškas pragmatikas, netikintis susižavėjimu (ką jau kalbėti apie meilę) iš pirmo žvilgsnio ir nė nenutuokiantis, kad kažkas ilgesingai laukia jo atsakymo.

Laikas.lt

viešasis transportas

Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai