Pirmojoje šio straipsnio dalyje buvo kalbama apie trumpalaikius miego sutrikimus, kuriuos galima įveikti liaudies išmintimi. Tačiau, kuomet kankina ilgalaikė nemiga, vertėtų kreiptis į specialistus.
Šeimos gydytojo ar psichologo konsultacija yra reikalinga tada, kai vartodami augalinius preparatus net ir po keturių savaičių vis dar kenčiate nuo miego sutrikimų. Kartais nemiga gali būti depresijos, širdies ir plaučių ligų, skydliaukės sutrikimų, pakilusio kraujospūdžio simptomas. Ją gali sukelti ir tam tikri medikamentai (pvz., mažinantys apetitą) bei piknaudžiavimas alkoholiu.
Jei dažnai jaučiatės prislėgti ir liūdni
Jonažolė tiesiogiai veikia emocijas. Žmonės, linkę į depresyvias nuotaikas, dažnai praranda dvasinę pusiausvyrą. Moksliškai įrodyta, kad vartojant jonažolių preparatus, suaktyvinami hormonai, sukeliantys gerą nuotaiką. Stiprios koncentracijos preparatai, turintys ne mažiau kaip 300 miligramų jonažolių ekstrakto vienoje tabletėje, yra ne mažiau veiksmingi nei sintetiniai medikamentai, gelbstintys nuo lengvos ar vidutinio sunkumo depresijos. Jonažolių vartojimas sukelia vienintelį šalutinį poveikį: oda ima jautriau reaguoti į UV spindulius.
Profesionalų pagalba
Profesionalų pagalba reikalinga tik tada, kai gili depresija tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir ima griauti jūsų įprastą gyvenimo ritmą. Depresijos priežastimis dažnai tampa slegiantys įvykiai ir profesiniai sunkumai, per didelis fizinis arba dvasinis krūvis bei neišspręstos praeities problemos. Kartais ją gali sukelti tam tikros ligos ar negalavimai (onkologinės ir širdies ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai) arba tam tikri vaistai (medikamentai, mažinantys kraujo spaudimą, hormoniniai preparatai).
Kaip atsikratyti baimės
Su tokiomis problemomis, kaip nemiga, baimė arba slogi nuotaika, susidorosite kur kas lengviau, jei būsite stiprūs fiziškai. Išbandykite pasivažinėjimą dviračiu, plaukimą, bėgiojimą arba greitą ėjimą. Šios sporto rūšys reguliuoja medžiagų apykaitą ir užtikrina gerą nuotaiką. Be to, po treniruočių vakarais jausitės maloniai pavargę. Gera fizinė savijauta padės geriau susidoroti su sudėtingomis situacijomis.
Žmonės, sugebantys kontroliuoti stresą, automatiškai geriau miega ir ne taip dažnai jaučia baimę. Beje, į stresą ir baimę kūnas reaguoja labai panašiai: raumenys susitraukia, širdis ima greičiau plakti, išpila prakaitas. Susijaudinus reikėtų vengti kavos, juodosios arbatos, koka kolos ir cigarečių.
Blogai nusiteikus ypač pavojinga griebtis alkoholinių gėrimų – iš pradžių atrodys, kad viskas susitvarkė, tačiau kitą dieną jausitės tik dar blogiau.
Migdomieji: tik kraštutiniu atveju
Cheminiuose migdomuosiuose vaistuose yra difenhidramino ir doksilamino. Šios medžiagos ne tik slopina alergijos simptomus, bet ir sukelia nuovargį bei mieguistumą. Priešingai nei augaliniai preparatai, tokie medikamentai suveikia iš karto. Tuo nereikėtų žavėtis: migdomieji gali turėti šalutinį poveikį (nuovargis, galvos skausmas ir išdžiūvusi burna kitą rytą), be to, prie jų priprantama, todėl norint įveikti nemigą ilgainiui tenka didinti dozę. Dėl šių priežasčių šie preparatai gali būti vartojami tik pavieniais atvejais arba ne ilgiau kaip savaitę. Ypač greitai priprasti galima prie receptinių vaistų, padedančių įveikti baimę. Šių medikamentų sudėtyje yra medžiagų, priklausančių benzodiacepinų grupei.
Bet kuriuo atveju vaistiniai preparatai panaikina tik nemigos arba baimės simptomus, bet ne priežastis. Tuo tarpu įvairūs pratimai arba psichoterapija gali padėti suvokti ir įveikti problemos priežastis.