Šokis – viena iš seniausių meninės išraiškos formų, visais laikais žavėjusi žmogų galimybe savo paties kūnu išreikšti jausmus, mintis, emocijas.
Nereikia nei drobės su teptukais, nei muzikos instrumentų, nei fotojuostos; šokių aikštelėje egzistuoji tik tu ir ritmas, judinantis kiekvieną tavo kūno ląstelę. Na, šnekant apie lindyhopą, situacija kiek kitokia: šiuo atveju šalia tavęs šokių aikštelėje – tvirtai tave apglėbęs šokių partneris, dar bent dešimt tokių pačių siautulingai trypiančių porų, kelios dešimtys šypsenų, garsus juokas, burys muzikantų, besiplaikstančios „vintažinės“ suknelės ir kartu su šokėjais į orą besikilntojantys platūs spalvingi kaklaraiščiai. Energija, šypsenos ir šurmulys – neatsiejama lindyhopo dalis.
Viskas prasidėjo 3 deš. Niujorko Harlemo rajone, kuris tuo metu tapo naujai besivystančios juodaodžių kultūros centru. Šis periodas gavo „Harlemo renesanso“ vardą, kadangi būtent šiuo laikotarpiu Harleme sparčiai vystėsi juodaodžių kultūra ir menas. Ypač išpopuliarėjo džiazo muzika bei formavosi ištisa džiazo kultūra, labiausiai siejama su naktinio klubo „Savoy Ballroom“ atidarymu 1926 m. Priešingai nei kiti populiarūs panašaus pobūdžio naktiniai klubai, „Savoy Ballroom“ buvo pirmasis nerasistinis naktinis klubas, kur tiek baltieji, tiek juodieji džiazo mėgėjai ateidavo šokių aikštelėje išlieti susikaupusios energijos. Šiame naktiniame klube išgarsėjo daugybė to meto džiazo muzikantų bei šokėjų ir populiarumo viršūnę pasiekė lindyhopo šokis.
„Lindis“ peršoko vandenyną!
Šokis „lindyhop“ savo pavadinimą gavo po to, kai 1927 m. Charlesas Lindberghas pirmą kartą pasaulio istorijoje savo vienviečiu lėktuvu „Spirit of St. Louis“ perskrido Atlanto vandenyną. Viso pasaulio laikraščius nušvietė antraštės: „Lindis peršoko vandenyną!“ (ang. „Lindy hops the Atlantic!”). Po kiek laiko viename Niujorko klubų vykusiame šokių maratone dalyvavo vienas iš „lindyhopo“ pradininkų pravarde Shorty George. Norėdamas išpopuliarinti šokį, šis pasinaudojo lakūno žygdarbio populiarumu, ir reporterių paklaustas, ką jis čia šoka, Shorty George atšovė – “Lindy hop”!
Su šokiu – prieš rasizmą
Lindyhopas – labai socialus, bendruomeniškas šokis, šokamas poroje su partneriu. Svarbiausia taisyklė – mėgautis linksma muzika bei gera kompanija. Lindyhopas taip pat laikomas kultūriniu fenomenu, sulaužiusiu rasinius barjerus. Baltieji ir juodieji jau šokdavo bei linksmindavosi klubuose bei šokių maratonuose kartu, nekreipdami dėmesio į odos spalvą bei kilmę, kai rasinė segregacija dar buvo laikoma norma.
—————————–
Daugiau apie lindyhopą papasakoti paprašėme „Hoppers“ šokių studijos vadovės ir šio šokio mokytojos Eglės Regelskis.
– Ar reikia labai gero fizinio pasirengimo norint pradėti šokti lindyhopą?
Specialaus fizinio pasirengimo nereikia. Svarbiausia noras ir gera nuotaika. Pradėjus šokti lindyhopą, susipažinsit su naujais žmonėmis, susirasit draugų, kadangi šokdami mes nuolat keičiamės šokių partneriais. Atsitinka ir taip, kad žmonės čia susiranda antrąsias puses.
– Kur Vilniuje yra mokoma šio šokio? Kur kitur Lietuvoje – Kaune ir kituose didžiuosiuose miestuose? Gal šokis plinta jau ir provincijoje?
Lindyhopo scenos atžvilgiu pats didžiausias miestas, aišku, yra Vilnius. Čia yra dvi pagrindinės mokyklos – „Hoppers“ šokių studija ir klubas Lindyhop.lt. Taip pat neretai patyrę „lindyhoperiai“ laisvu laiku po darbų, mokslų organizuoja šokių pamokas draugams, pažįstamiems – paprasčiausiai smagioje ir neformalioje aplinkoje dalinasi patirtimi su žmonėmis, norinčiais išmokti šokti. Kaune lindyhopo bendruomenė po truputį irgi kuriasi. Kol kas šio šokio kauniečius mokome mes patys – „Hoppers“ šokių studijos mokytojai. Seniau lindyhopo buvo mokoma Klaipėdoje – kadangi ten ir buvo pati lindyhopo Lietuvoje pradžia. Tačiau dabar nei ten, nei kituose miestuose kol kas apie organizuojamas lindyhopo pamokas nieko negirdėjome. Visgi žmonės sužino, susidomi, kviečia vilniečius “lindyhoperius” į savo renginius, koncertus, prašo vesti pamokas bei pasirodymus.
– Ar vyksta Lietuvoje festivaliai, varžybos, konkursai? Kokie konkrečiai? Ar seniai?Koks bus artimiausias?
„Hoppers“ šokių studija jau antrą kartą organizuoja lindyhopo poros konkursą “Lindy Hop Classic Couples”. Šiais metais renginys įvyks lapkričio 20 d. Tai rungtis, kurios metu lindyhopo pora sukuria rutiną pagal savo pasirinktą svingo muziką ir yra vertinami komisijos, sudarytos ne tik iš lindyhopo, bet ir kitų šokių atstovų. Kol kas šio “jauno” renginio dalyviai bei publika – lindyhopo mokiniai bei gerbėjai iš Lietuvos. Tuo tarpu klubas Lindyhop.lt jau kelis metus organizuoja didelį ir lindyhopo bendruomenei itin reikšmingą renginį “Harlem”, į kurį atvyksta lindyhopo šokėjai, mokytojai bei svingo muzikantai iš užsienio. Renginys trunka visą savaitgalį – vyksta pamokos, vakarėliai, konkursai.
Lindyhopo konkursų Lietuvos mastu kol kas nėra. Daugiau vyksta vietinės reikšmės konkursai bei vakarėliai Vilniuje. Tarp lindyhoperių labai populiarūs Lindyhopo “social’ai”. Tai tarsi praktika vakarėlio forma, kur žmonės gali praktikuotis tai, ką išmoko pamokų metu, na o mes sudarome tam sąlygas – tamsiau, jaukiau, drąsiau. Bent kartą per mėnesį stengiamės daryti teminius vakarėlius su gyva muzika, specialiu aprangos kodu, ir t.t.
– Kaip Jūs galvojate, dėl kokių savybių šokis taip populiarėja tarp jaunimo?
Paprasčiausiai dėl to, kad jis yra smagus. Žmonės gali keistis partneriais, nereikia įsikibti į vieną “išrinktąjį” visam gyvenimui. Susidraugauja, suranda meiles, suranda kitas meiles. Atsiranda didesnis draugų ratas. Lindyhopui negalioja formulė perku – parduodu. Mes ne paslaugas teikiame, bet kuriame jausmą. Smagu matyti, kad žmonės ne tik ateina į pamoką, pašoka ir išeina, bet kuriasi viena didelė šeima.
– Ar vyresni žmonės šoka?
Šoka! Amžiaus spektras labai platus – tai nėra toks brangus užsiėmimas, kaip, tarkim, pramoginiai šokiai. Pamokos prieinamos tiek jaunimui, tiek suaugusiems. Pastarieji taip pat nori linksmybių. Vidutinis ateinančiųjų šokti amžius 25 – 26 metai, tačiau ateina ir tie, kuriems apie keturiasdešimt. Kartą į pamokas užsirašė vienas šešiasdešimties metų vyriškis ir trypė ne blogiau už jaunuosius lindyhopo mylėtojus.
– Ar būtinai reikia specialios aprangos, primenančios lindyhop populiarumo viršūnės laikus? Ar pamokose, konkursuose tai svarbu?
Pamokų metu tikrai nereikia, svarbu, kad rūbai nevaržytų judesių. Į konkursus bei vakarėlius žmonės ateina pasipuošę priklausomai nuo savo paties noro bei nuotaikos. Jei organizuojamas teminis vakarėlis, tai, žinoma, dauguma ateina kruopščiai pasiruošę. Juk smagu kartais užsidėti kaukę, nusikelti į senus laikus, pažinti laikmetį, kurio metu atsirado lindyhopo šaknys.
– Jūsų prognozė – ar ilgai šoksime lindyhopą? Ar jis turi šansų išlikti kaip klasikiniai šokiai?
Paradoksalu tai, kad pačioje pradžioje, kai lindyhop šokis tik pradėjo formuotis, jis buvo tam tikras tabu. Šokių mokyklose buvo draudžiama mokyti lindyhopo, reikėdavo gauti specialų leidimą, kas buvo gana sunku. Todėl buvo prognozuojama, kad šis šokis neišliks ilgam. Tačiau jis ne tik išliko, bet ir itin išpopuliarėjo. Galbūt baisiau, kad jis netaptų burbulu, kuris vėliau gali sprogti, atsibosti žmonėms. Mados keičiasi, ir visko gali būti, kad vienu ar kitu metu populiarumas gali tiek išaugti, tiek nuslūgti. Tačiau yra ir visada bus žmonių, kurie iš tiesų įsimyli šį laikmetį, vertina jo muziką, šokį, stilių, galų gale kitokią atmosferą. Taigi tikiuosi kad lindyhopo bendruomenė ateityje tik augs.
Ačiū už pokalbį
Eglė Matuzonytė
Nuotr. šokių studijos „Hoppers“
