Gospel giesmės netyli ir Lietuvoje

Savaitgalį kai kuriose Vilniaus bažnyčiose buvo galima tapti neeilinio džiaugsmo ir Dievo šlovinimo liudininkais. Sąlygas tam suteikė jau devintasis Vilniaus Gospel muzikos festivalis.

Šis renginys daug kam  padėjo pakeisti stereotipą, kad gospelas yra juoaodžių muzika ir Lietuvoje nėra nei populiari, nei gerai atliekama. Pasirodo, Lietuvoje tai visai nėra užmirštas žanras.

Prieš daugiau nei 50 metų JAV pietinėse valstijose vis garsiau pradėjo girdėtis tada keistas ir nežinomas Dievo šlovinimo būdas. Bažnyčiose ir susirinkimų vietose vis aiškiau sklido energingo ir išraiškingo tembro giesmės, atliekamos juodaodžių. Aistra ir nuoširdumas, kurio taip trūko sustabarėjusiai oficialiajai bažnyčiai greitai pavergė daugelio širdis. Nors gili takoskyra tarp juodųjų ir baltųjų JAV (ir pasaulio) piliečių ilgai tvyrojo ir muzikoje, ilganiui stiprus balsas išsiveržė po visus žemynus. Naujas krikščionybės balsas buvo pavadintas „Gospel“ . Dabar ši muzika sklinda visų šalių bažnyčiose. Lietuva nėra išimtis, nes čia gospelas taip pat klesti.

Geroji naujiena Lietuvoje

Išvertus iš anglų kalbos „gospel“ reiškia gerąją naujieną arba evangeliją. Būtent Naujasis Testamentas yra daugelio gospelo dainų šaltinis. Pats žanras atsirado tarp JAV juodaodžių, todėl būtent jų atliekama muzika ne tik populairiausia, bet ir įtaigiausiai. Nors rasiniai niuansai galbūt ir suteikia savotiško pranašumo juodaodžiams, lietuviai jau dešimt metų neketina atsilikinėti. Nuo 2001-ųjų Vilniuje vyksta kasmetiniai gospel muzikos festivaliai, seminarai, meistriškumo pamokos.

Gospelas šiandien tampa populiariu Lietuvos muzikos kultūroje. Vilniuje ir kituose miestuose įsikuria vis daugiau gospelo chorų, bažnyčiose vyksta jaunimo mišios, kurių metu atliekamos gospelo giesmės. Vis daugiau vadovų važiuoją į Švedija mokytis gospelo dirigavimo metodikos. Į savo programas gospelo giesmes įtraukia vaikų chorai. Bene žinomiausias lietuviškas gospelo choras yra „Sounds in G“, kuris jau ne pirmus metus gieda šias gražias giesmes.

Gospelas nėra tokia užmiršta ir nepastebima muzika, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Dažniausiai apie šį muzikos žanrą primena festivaliai Vilniuje, tačiau ir be jų gospelo muzikos yra kur išgirsti. Viena iš tokių vietų, pavyzdžiui, yra Šv. Jonų bažnyčia, kurioje kiekvieną sekmadienį studentų mišiose giedamos gospelo giesmės.

Reikia pastebėti, kad gospelo muzikos festivaliai niekada neturi itin didelių biudžetų, todėl ir reklamai gali skirti mažiau išlaidų. Štai kad ir šiemet, kada pinigų reklaminei kampanijai beveik nebuvo. Nepaisant tokių salygų, šių metų gospelo festivalio koncertų salės buvo pilnos. Tiek atidarymo vakaras klube „Tamsta“, tiek koncertas Šv. Kazimiero bažnyčioje šeštadienį, tiek gospel mišios Šv. Jonų bažnyčioje sekmadienį pritraukė aibę žiūrovų. Susirinko ir jauni, ir seni, vyrai ir moterys, lietuviai ir kitataučiai. Juk visgi tai ir yra gospelo ir visos krikščionybės vienas iš pagrindinių siekių – žmonių vienyjimas. Tereikia tik užsukti į sekmadienines gospelo mišias ir tikrai galima nustebti, kiek daug draugų ir pažįstamų ten galima sutikti. O juk, kaip per sekmadienio mišias sakė kunigas, „šiais laikais priklausyti bažnyčiai yra nei madinga, nei naudinga.“

Kas kam padeda?

Bažnyčia pastaruoju metu iš paskutiniųjų stengiasi tapti madingesnė ir naudingesnė. Tai suprantama, nes jos gretos mažėja. Dažnas kunigas pastebi, kad šiuolaikinis gyvenimo ritmas tiesiog nebepalieka laiko, o kartais ir jėgų dvasiniam tobulėjimui. Kaip ir maisto, pinigų ar virtuvės baldų, taip ir sielos išganymo dabar norima greitai ir paprastai. Štai čia bažnyčia ir pabandė pasitelkti į pagalbą ką nors kiek artimesnio mūsiškei kultūrai. O gospelas tam gana gerai tinka. Juk tai išraiškinga, įtaigi ir įtraukianti muzika.

Patys Vilniaus Gospel festivalių organizatoriai teigia, kad jų pagrindinis tikslas – supažindinti klausytojus su populiariais gospelo muzikos kūriniais bei talentingais šio muzikos žanro atlikėjais. Tai juk puikūs vartai jaunimą nukreipti reiliginių apmąstymų link. Festivalio metu dalyvaujantys kolektyvai yra suburiami jungtiniame gospelo chore (apie 250 dainininkų), taip pat rengiami gospelo muzikos mokymai – paskaitos ir praktiniai užsiėmimai, kuriuos veda pedagogai iš Švedijos, Latvijos, Lietuvos ir kitų šalių.

Puiki proga visiems dainuoti

„Būdamas juodaodis galbūt turėčiau nepatogiai jaustis bažnyčioje, pilnoje baltųjų“, - sakė iš JAV atvykęs Jay T. Hairstonas, bet čia pat pridūrė: „Visgi jaučiuosi kaip namuose, nes visur matau savo brolius ir seseris“. Šis trumpas sakinys labai taikliai atspindi būseną, kurią patiria gospelo muzikos žiūrovai, klausytojai ar atlikėjai. Visi tampa viena šeima. Tačiau Lietuva – ne JAV. Čia neužsuksi į bet kurią bažnyčią ar bažnytėlę ir giesmių nepagiedosi. Tačiau bent Vilniuje - sąlygos kuo puikiausios.

Šeštadieninio koncerto metu buvo prasitarta, kad kitais metais, Vilnius Gospel festivaliui švenčiant 10 metų jubiliejų, norima surinkti grandiozinį 600 žmonių chorą. Šiuo metu aktyviai dalyvauja 300 narių, tad dar tiek kolektyvui yra reikalingi. Jei negalite sulaikyti savo džiaugsmo, laimės ar tiesiog pagarbos Aukščiausiajam, turite užsukti į gospelo chorą. Kas žino, gal kitais metais jau visi kartu trauksime lietuvišką gospel giesmę.

Jonas Špokas

gospel, gospelo festivalis, sounds in g, vilnius gospelas

Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai