Internetas jau tapo kone atskiru pasauliu. Kaip ir tikrajame, taip ir šiame pasaulyje egzistuoja tam tikros nesikeičiančios taisyklės – štai dešimt pačių svarbiausių, kurias pristato “Telegraph”.
Interneto vartotojai žino, jog pasauliniame tinkle, kaip ir išoriniame pasaulyje, galioja tam tikri dėsniai ir taisyklės. Pristatydami juos pradėsime nuo pačių žinomiausių ir pamažu judėsime link retesnių, mažiau girdėtų. Jei nesikuklinate, galite komentare sukurti ir savą taisyklę ar dėsnį – tik tuomet verčiau pasirašykite tikruoju vardu ar pavarde (juk, pripažinkite, „Gėlytės89 dėsnis“ skamba išties nekaip).
1. Godwino dėsnis. Pats žymiausias interneto dėsnis, kurį sugalvojo Mike Godwin dar 1990 m.: „Usenet diskusijai tęsiantis vis ilgiau, tikimybė, kad bus paminėtas palyginimas su naciais ar Hitleriu artėja link 1“. Vietoje Usenet dabar tai taikoma visoms interneto diskusijoms.
Šis dėsnis susijęs su logine klaida „reductio ad Hitlerum“, kuomet sakoma frazė „Hitleris (arba naciai) mėgo X, vadinasi X yra blogai“, dažnai siekiant sumenkinti vegetarus ar ateistus. Godwino dėsnis taip pat naudojamas apibūdinant moterų teisių gynėjus feminaciais, lyginant ankstesnį JAV prezidentą G. W. Bushą su Hitleriu arba vadinant Obamos pasiūlytas sveikatos reformas naujuoju holokaustu.
Šį dėsnį galima taikyti ne tik deskriptyviai, bet ir preskriptyviai, tai yra, pavyzdžiui, jei bent vienas komentuotojas forumo temoje pamini nacius, taikomas Godwino dėsnis ir ginčą šis komentuotojas pralaimi – diskusijos baigiamos. Tačiau jeigu tai daroma tyčia, siekiant baigti ginčą, tuomet dėsnis netaikomas – ši pataisa vadinama Quirko išimtimi.
2. Poe dėsnis. Interneto Poe nėra kaip nors susijęs su žymiuoju rašytoju Edgaru Allanu Poe. Jo dėsnis skelbia: „Jei šalia nėra šypsenėlės ar kito akivaizdaus humoristinio ženklo, neįmanoma sukurti fundamentalizmo parodijos, kurios kas nors nesumaišytų su rimtais teiginiais“. Kaip matoma iš citatos, dėsnis gimė diskusijoje apie evoliuciją, kreacionizmą ir fundamentalizmą, tačiau dabar jo prasmė tapo bendro pobūdžio.
Poe dėsnis turi ir atvirkštinę prasmę – pavyzdžiui, galima teigti, jog nefundamentalistai nuoširdžias fundamentalistų įsitikinimų apraiškas dažnai laiko parodijomis.
Vienas sunkiai įvertinamas tinklapis skelbia: „Heliocentrizmas (tikėjimas, jog Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai) yra ateistų doktrina“; kitame, regis, parodijų tinklapyje dalinami krikščioniški patarimai apie seksą trise, genitalijų srities plaukų skutimąsi ir kitomis temomis. Bet negali būti tikras, kad tai parodija – egzistuoja „krikščioniškų nimfomanių“ puslapis, kurio kūrėjai, atrodo, visiškai nejuokauja. Viename tinklapyje taikomi tiek Godwino, tiek Poe dėsniai.
3. 34-toji taisyklė. „Jei tai egzistuoja, yra ir pornografijos su tuo“. 35-toji taisyklė: „Jei tokios pornografijos nėra, ji bus sukurta“. Paprastai čia turimi omenyje išgalvoti veikėjai bei animacija, tačiau kai kurios formuluotės tikina nesant „jokių išimčių“ ir įtraukia abstrakčias idėjas, tokias kaip neeuklidinę geometriją.
Šia tema rimtame portale nėra ką daug diskutuoti, tačiau „Playboy“ viršelyje pasirodžiusi Mardžė Simpson, kaip taisyklės iliustracija, ją išpopuliarino. Fanų kūrybai, slash fiction ir hentai vis labiau plintant internete, taisyklė atrodo vis tikslesnė. Likusios 33 taisyklės nuolat kinta, išskyrus pirmąsias dvi: „Nekalbėk apie /b/“ bei „NEkalbėk apie /b/“, turint omenyje diskusijų forumą tinklapyje 4chan.org.
4. Skitto dėsnis. „Bet kuriame komentare, taisančiame klaidą kitame komentare, taip pat bus bent viena klaida“. Kita formuluotė skelbia: „Tikimybė, jog komentare bus klaida, yra tiesiogiai proporcingai gėdai, kurią ji sukels autoriui“. Tai internetinė Merfio dėsnio apie korektūrą versija; senoji skambėjo taip: „bet kokiame straipsnyje ar teiginyje apie taisyklingą gramatiką, skyrybą ar rašybą būtinai bus bent viena klaida“. Nevykusių taisymų daugelis esame matę ne viename diskusijų forume.
5. Scopie dėsnis. „Visuose pokalbiuose apie mediciną ar mokslą, cituojantysis whale.to kaip patikimą šaltinį akimirksniu pralaimi ginčą ir yra išjuokiamas“ (suformuluota badscience.net forumo lankytojo). Dėsnis tampa suprantamas žinant, jog whale.to yra sąmokslo teorijų tinklapis, kuriame galima rasti pilną falsifikuotų antisemitinių Siono vyresniųjų protokolų tekstą ir teiginius, jog AIDS sukelia vakcinos bei kad Aušvico koncentracijos stovyklų niekada nebuvo.
Dėsnį praplėtė rationalwiki.com vartotojai, įtraukę bet kokį tinklapio „Answers in Genesis“ naudojimą ginčuose apie kreacionizmą bei evoliuciją.
6. Danth dėsnis (arba Parkerio dėsnis). „ Jei privalote paskelbti, jog laimėjote internetinį ginčą, tikriausiai smarkiai pralaimėjote“. Pavadintas RPG.net tinklapio vartotojo vardu.
Bene žymiausias šio dėsnio pavyzdys – ginčas tarp mikrobiologo Richardo Lenskio bei conservapedia.com redaktoriaus Andrew Schlafly, išreiškusio abejones Lenskio eksperimentinės evoliucijos įrodymais. Sulaukęs išsamaus, argumentuoto atsako bei bene didžiausio pažeminimo moksliniame ginče, Schlafly paskelbė neva įrodęs savo tiesą.
7. Ponmerio dėsnis. Rationalwiki.com vartotojas 2007 m. pasiūlė tokį dėsnį: „Žmogaus nuomonė gali pasikeisti perskaičius informaciją internete. Šio pokyčio pobūdis – nuo jokios nuomonės prie klaidingos“.
8. DeMyerio dėsniai. Jų yra keturi: nulinis, pirmasis, antrasis ir trečiasis. Antrasis sako: „Tas, kuris įrodinėja kažką smarkiai remdamasis citatomis, internete gali būti ramiai ignoruojamas ir laikomas pralaimėjusiu ginčą prieš jam prasidėjus“. Nulinis, pirmasis ir trečiasis dėsniai nėra taikomi bendro pobūdžio situacijose todėl čia neaptariami.
9. Coheno dėsnis. Jį pasiūlė Brianas Cohenas ir suformulavo taip: „Tas, kas griebiasi argumento, jog „tas, kas griebiasi argumento, jog… …automatiškai pralaimėjo ginčą“, automatiškai pralaimėjo ginčą“.
Egzistuoja ir ilgesnė dėsnio versija: „„Tas, kas griebiasi argumento, jog „tas, kas griebiasi argumento, jog… „tas, kas griebiasi argumento, jog… „tas, kas griebiasi argumento, jog… „tas, kas griebiasi argumento, jog… „tas, kas griebiasi argumento, jog… …automatiškai pralaimėjo ginčą“, automatiškai pralaimėjo ginčą“, …automatiškai pralaimėjo ginčą“, …automatiškai pralaimėjo ginčą“, …automatiškai pralaimėjo ginčą“, …automatiškai pralaimėjo ginčą“.
10. Šauktuko dėsnis. Pirmą kartą užfiksuotas Lori Robertson straipsnyje FactCheck.org 2008-aisiais, teigiant: „Kuo daugiau elektroniniame laiške (ar kitame tekste) šauktukų, tuo didesnė tikimybė, jog tai visiškas melas. Tas pats galioja perdėtam didžiųjų raidžių naudojimui“.
Šis dėsnis primena Terry Pratcheto romanų serijoje „Disko pasaulis“ (Discworld) pasirodžiusį teiginį, jog kuo daugiau kažkas rašydamas naudoja šauktukų, tuo labiau tikėtina, jog jis nestabilios psichikos. Pratchetas rašė, jog penkis šauktukus iš eilės naudoja tie, kurie nešioja apatinius ant viršutinių drabužių.