Now Reading
6 įdomūs faktai apie kėlimo kranus

6 įdomūs faktai apie kėlimo kranus

6 įdomūs faktai apie kėlimo kranus
@ Shutterstock

Turbūt neįmanoma būtų įsivaizduoti šiuolaikinių statybviečių be kranų – tai itin naudinga statybinė mašina, kurią galima naudoti įvairiems tikslams. Nors kranai daugiausia naudojami būtent transporto pramonėje, taip pat jie gali būti pravartūs statybose ar gaminant sunkiąją įrangą. Kranai tarpusavy gana panašūs, tačiau skiriasi jų konstrukcijos ir funkcijos. Šiuo metu  Lietuvoje labiausiai paplitę įvairaus tipo strėliniai ir tiltiniai kranai. Strėliniai naudojami įvairiose pramonės šakose, jie gali pakelti nedidelius gabaritus (iki 5t.), jų darbo zona priklauso nuo to, kiek siekia strėlė, kuri gali apsisukti aplink savo ašį. Tiltiniai kranai kiek kitokie – jie montuojami uždarose patalpose, pastato palubėse, ir gali pakelti net iki 100 t. (ar daugiau) krovinių. Tačiau ką apie kranų atsiradimą galime pasakyti istoriškai? Šis tekstas – tai keletas įdomių faktų apie kranus ir trumpa istorinė jų atsiradimo apžvalga.

Kranai gavo tokį pavadinimą, nes savo forma ir struktūra yra panašūs į paukštį, vadinamą gerviniu (angl. crane), kuris yra ilgakaklis ir ilgaplaukis. Palyginti su kitais paukščiais, šie paukščiai yra didesni ir gyvena kiekviename žemyne, išskyrus Antarktidą ir Pietų Ameriką. Jie taip pat yra didžiausi pasaulyje plaukiojantys gyvi paukščiai.
 
Kėlimo kranai – anaiptol ne šių laikų išradimas. Žmonės nuo seniausių laikų naudojo įvairias mašinas arba įrenginius, kad būtų galima pakelti labai sunkius krovinius ar medžiagas. Vadinamasis shaduf buvo vienas iš seniausių krano modelių. Daugiau nei prieš 4000 metų Senovės Egipte jis buvo naudojamas vandeniui kelti. Įdomu yra tai, jog shaduf šiandien vis dar naudojamas kai kuriose Indijos ir Egipto kaimų vietovėse.
 
Visgi patį pirmąjį kraną, kuris daugiausia buvo naudojamas statybose keliant sunkiąsias medžiagas, išrado senovės graikai. Ištyrus graikų architektūrą, pastatytą nuo 500 m. pr. Kr., archeologai iš viso pasaulio atrado pakankamai įrodymų, kad tokioms konstrukcijoms, kaip ir graikų Partenonas, statyti buvo naudojami primityvesni kėlimo kranai.
 
Dar I-ajame amžiuje kaip krano varomoji jėga (kad būtų galima pakelti sunkias medžiagas ar krovinius) buvo daugiausia naudojamos žmogaus ar gyvulinės jėgos. Šie kranai daugiausia buvo mediniai ir turėjo ilgas medines sijas. Viduramžiais buvo išrasti uosto kranai. Kai kurie iš šių kranų vis dar egzistuoja šiandien kai kuriuose Europoje esančiuose uostuose, pavyzdžiui, Danijoje (Kopenhagoje), Lenkijoje (Gdanske) ir Vokietijoje (Tryre).
 
Tik XIX-ame amžiuje, kai buvo išrasti garo varikliai, žmonės ir gyvūnai nebebuvo naudojami kaip jėgos šaltinis kranams valdyti. XX a. pradžioje buvo įvesti vidaus degimo varikliai, o šie varikliai kranuose pakeitė garo variklius. Be to, nuo tada plienas tapo pagrindine medžiaga, iš kurios buvo statomi kranai.
 
Daugelis pasaulyje žinomų politikų pradėjo savo karjerą kaip kranų operatoriai. Tarp tų, kurie dirbo kranų operatoriais, buvo keli JAV politikai iš Vyriausybės teisės aktų, keli Britanijos ir Australijos parlamento nariai ir keletas gerai žinomų anglų autorių. Turbūt labiausiai iš jų žinomas kranų operatorius – laisvosios profesinės sąjungos aktyvistas Anna Walentynowicz iš Lenkijos. Nepriklausoma savivaldi profesinė sąjunga „Solidarumas“ buvo įkurta tam, kad būtų kovojama už žmogaus teises ir geresnes darbo sąlygas.
View Comments (0)

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Visos teisės saugomos © laikas.lt

Scroll To Top