Nusprendėte patys sumontuoti plastikinę lietaus nuleidimo sistemą? Tikrai padarysite viską, kaip reikia, tačiau iš pradžių vertėtų susipažinti su latakų sistemų terminologija. Ji gali pasirodyti gana nauja, ypač, jei iki tol neteko matyti, kaip tos lietaus nuleidimo sistemos montuojamos.
Kartu su terminais paprasta kalba paaiškinsime, kaip montuojamos tam tikros detalės. Šis straipsnis bus naudingas tiems, kas nėra profesionalūs montuotojai ar statybininkai, tačiau nori sutaupyti ir lietaus sistemą pasidaryti patys.
Stoglovis. Jau pats pavadinimas sako, kad tai yra lovelis stogui. Jo tikslas – surinkti vandenį, tekantį nuo stogo dangos, nesvarbu, ar tai čerpės, šiferis ar skarda, ir nukreipti jį žemyn. Stoglovis ir latakas vienas ir tas pats? Tikrai ne. Latakas yra visa konstrukcija, kuri susideda iš stoglovių, sujungtų tarpusavyje specialiomis latako jungtimis, nuolajų ir galinių dangtelių. Stogloviai turi būti montuojami su mažiausiai 3 milimetrų nuolydžiu metrui. Tai reiškia, kad jei latakas yra 3 metrų ilgio, jo vienas kraštas bus aukštesnis už kitą mažiausiai 9 milimetrais. Tokiu būdu vanduo latakuose nestovi. Didesnis nuolydis netikslingas, nes jis bus matomas plika akimi ir atrodys nepatraukliai, darkys visą fasado vaizdą.
Lietvamzdis. Tai vertikalus vamzdis, kuriuo latake surinktas vanduo keliauja į apačią. Lietvamzdis yra siauresnis už stoglovį. Paprastai, jei stoglovio diametras yra 100 mm, tai lietvamzdžio – 75. Platėjant stogloviams, turi platėti ir lietvamzdžiai. Jų plotis priklauso nuo stogo ploto. Kuo stogo daugiau, tuo daugiau vandens surenkama, tuo storesnio lietvamzdžio reikia, kad vanduo nutekėtų, o ne piltųsi nuo latako ties nuolaja.
Nuolaja. Tai specialus perėjimas nuo stoglovio į lietvamzdį. Vienas nuolajos galas yra stoglovio formos, o kitas – vamzdžio, kurį nesunkiai galima sumauti su lietvamzdžiu. Nuolaja visada turi tiesų stoglovio elementą. Nuolajos gali būti statomos dviem būdais – ant stogo krašto arba ties stogo viduriu, T formos. Jei stogas nedidelis (iki 12 metrų ilgio), galima montuoti galinę nuolają. Jei stogas ilgesnis, nuolają teks montuoti per vidurį, T forma, kad latakas ateitų ir iš vienos pusės ir iš kitos. Kodėl? Jei latakas ilgesnis nei 12 metrų, jo nuolydis yra per didelis, todėl jis matysis plika akimi. Dėl šios priežasties nuolaja statoma per vidurį, tada nuolydis sumažėja.
Nuolajos koštuvas. Tai specialus metalinis koštuvas, dedamas į nuolają. Jo tikslas – sulaikyti kartu su lietaus vandeniu tekančias šiukšles ir nešvarumus. Dar papildomai į nuolają gali būti montuojamas specialus latako tinklelis. Šios priemonės turi apsaugoti nuolają nuo užsikišimo senais lapais, medžių šakelėmis ir kitomis šiukšlėmis.
Latako jungtis. Paprastai stogloviai parduodami gana standartinių išmatavimų po 1, 2 rečiau 3 metrus ilgio. Juos sujungti vienas su kitu galima naudojant specialią latako jungtį, kuri yra montuojama iš išorės. Ji paprastai yra sumaunama, nereikia jokių klijų ar lydymų. Į vidinę stoglovio dalį įdedamas jungties įdėklas, kuris pritvirtina du latako galus iš vidaus ir neleidžia per sudūrimą tekėti vandeniui.
Laikikliai. Lietaus nuleidimo sistemos paprastai turi dviejų rūšių laikiklius. Latako laikiklis yra montuojamas prie stogo konstrukcijos. Jo paskirtis – laikyti lataką. Toks laikiklis montuojamas kas 70 – 200 centimetrų, kad stoglovis išliktų stabilus net ir esant prastoms oro sąlygoms (dideliam vėjui, sniegui, krušai ir t.t.) Latakų laikikliai gali būti plastmasiniai ir metaliniai. Metaliniai dažniausiai yra montuojami prie gegnių, o plastikiniai – prie stogo tašelių. Kita laikiklių rūšis – laikikliai lietvamzdžiams. Jie skirti tvirtinti prie sienos ir montuojami kas 2 metrai. Jie yra skirti montuoti į sieną.
Išorinis kampas. Retesnė lietaus nuleidimo sistemos detalė, nes ne visi latakai yra daromi su kampais. Jei yra toks projektas, kampas dedamas stoglovio gale ir toliau prijungiamas kitas stoglovis. Vidinis kampas yra skirtas lenkti lataką tose vietose, kur stogas pastatytas 90 laipsnių kampu.
Dviejų movų alkūnė. Alkūnės – tam tikru kampu palenktas vamzdis, kurio abu galai yra pritaikyti užmauti lietvamzdžiui. Tokiu būdu lietvamzdis atitraukiamas nuo stogo krašto link sienos. Alkūnės paprastai būna 67 ir 88 laipsnių kampų. Jei atstumas nuo stogo iki sienos yra apie 10 centimetrų, galima sumauti dvi alkūnes ir tada į apatinę montuoti lietvamzdį. Jei atstumas didesnis, teks nupjauti nedidelį lietvamzdžio galą ir dvi alkūnes sujungti per jį.
Vienos movos alkūnė. Ši alkūnė yra montuojama lietvamzdžio apačioje, jei vanduo išleidžiamas ant žemės. Jų reikia tik tiek, kiek lietvamzdžių bus montuojama.
Galiniai dangteliai. Stoglovio galas paprastai būna atviras, tad jį būtina užsandarinti, kad vanduo lataku tekėtų tik link nuolajos. Dangtelis yra klijuojamas, todėl reikia pasirūpinti geros kokybės klijais.
Lietvamzdžio perėjimas. Jei lietvamzdis yra sujungiamas su vietine kanalizacija, reikia lietvamzdžio apačioje sumontuoti specialų perėjimą. Jame yra dar vienas apsauginis tinklelis, kuris sulaiko dalį nešvarumų, kad nebūtų užkemšama kanalizacija.
Universali įlaja. Montuojant lietvamzdį į kanalizacijos vamzdyną gali kilti problemų su kvapais, todėl montuojamas ne tiesus vamzdis, o universali įlaja, kuri ne tik sulaiko nešvarumus, bet ir apsaugo nuo nemalonaus kvapo, kai vanduo neteka. Atidarius specialią talpą, nešvarumus galima išvalyti ir išplauti, kad lietvamzdžio naudojimasis ir toliau būtų sklandus.
Šiuos terminus reiktų atsiminti ir atitinkamas detales susiplanuoti prieš užsisakant stoglovius ir visas kitas dalis. Dabar tai galima daryti ir internetu, nes plastikinės lietaus surinkimo sistemos yra visiškai standartizuotos.
Prieš skaičiuojant, aišku, reiktų gerai išsimatuoti stogo ilgį ir sienų aukštį, kad nepritrūktų stoglovių ir lietvamzdžių. Taip pat rekomenduojama užsisakyti 2-3 vienetais daugiau laikiklių, kurie gali praversti, jei iškiltų problemų montuojant. Tai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti.