Abiturientai skaičiuoja paskutines šimtą dienų iki pirmųjų egzaminų. Tačiau daugeliui tikru galvos skausmu tampa ne tik klausimas, kuriuos egzaminus pasirinkti, kaip jiems pasiruošti ir gerai išlaikyti, bet ir lemtingasis klausimas – kur stoti?
„Visai kitaip formuluočiau šią dilemą ir tada galvos skausmo būtų kur kas mažiau. Pirmiausia klauskite savęs, ką norite veikti gyvenime, kuo užsiimti, kokį darbą dirbti, ir tik tada mėginkite atsakyti į klausimą kur stoti. Ne tik studijos, pasirinktos tokiu būdu, bus malonesnės, bet ir karjerą daryti dirbant mėgstamą darbą bus paprasčiau“, – sako Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atstovas Gintautas Jakštas.
5 svarbiausi patarimai
Apklausos rodo, kad daugiau nei pusė abiturientų kovo mėnesį dar nėra apsisprendę, kokią specialybę nori studijuoti, o sprendimus priima gana impulsyviai, remiasi tėvų ar pažįstamų rekomendacijomis, informacija žiniasklaidoje. Tad MOSTA atstovas pateikia penkis pagrindinius patarimus.
Patarimas Nr.1 Populiariausios specialybės – saugus, bet prastas pasirinkimas
„2015 m. bendrajame priėmime dalyvavo 43 aukštosios mokyklos, o programą buvo galima pasirinkti iš 840 variantų! Kai kurios programos labai stambios, 10 proc. daugiausiai studentų priėmusių programų priėmė 40 proc. visų įstojusiųjų, o 62 programos dalyvavusios bendrajame priėmime su studentais nepasirašė nei vienos sutarties. Tad rinktis populiariausias studijų programas, galima sakyti, yra saugu, tačiau tai vis tiek savaime negarantuoja sėkmingos karjeros ateityje. Nėra statistinio ryšio tarp programų populiarumo ir absolventų karjeros.“, – aiškino MOSTA atstovas.
Patarimas Nr.2: Nesivadovaukite pažįstamų patirtimi ir patarimais
„Turbūt visi esame girdėję vienokių ar kitokių pasakojimų, kaip „tetos draugės pusbrolio kaimynės sūnus baigė tam tikrą programą ir darbo jam net ieškot nereikėjo – tai jį patį susirado darbdavys. Ir uždirba jis labai daug, jau štai ir namą perka…“, – ironizavo G. Jakštas.
Tačiau, pasak jo, kai abiturientas renkasi studijų programą remdamasis kitų rekomendacijomis, ar tai būtų šeima, draugai, mokytojai, ar žiniasklaida, labai dažnai rizikuoja, kad tos sėkmės istorijos, apie kurias kalbama ir kurios pristatomos kaip pavyzdžiai, yra išimtys ir visai nesuteikia informacijos, kaip sekasi daugumai tas programas baigusių absolventų.
„Girdėta istorija, kaip kažkam puikiai sekasi baigus tam tikras studijas gali būti nesusijusi su studijomis. Bet kokioje programoje pasitaiko išskirtines karjeras padariusių absolventų“, – teigė MOSTA atstovas.
Patarimas Nr.3: Nepasitikėkite „blogais“ pavyzdžiais
Dar blogiau, jei sprendimą nestoti į mėgstamą programą nulemia neigiamas pavyzdys.
„Atsisakyti studijų, kurios abiturientui atrodo įdomios, traukia ir norėtų dirbti pagal šia specialybę, bet nusprendžia nestudijuoti, nes kažkas baigęs šias studijas negauna darbo, arba darbo užmokestis yra mažas. Absolventų karjerą nulemia ne tik baigta studijų programa, o tam tikras sąlygų ir savybių derinys. Vidutinis atlyginimas ir įsidarbinimo procentas atskirose kryptyse yra daug informatyvesnis rodiklis ir šiuos duomenis galite rasti MOSTA ataskaitos „Specialistų kvalifikacijos žemėlapio pirminė analizė“ priede“, – aiškino atstovas
Patarimas Nr.4: Pasidomėkite konkursiniais balais
„Renkantis studijų programą verta pasidomėti, kokiais konkursiniais balais abiturientai į ją įstoja, nes studijų aplinka daro didelę įtaką studentui. O ir dėstytojams, kai toje pačioje auditorijoje yra tiek studijoms labai gerai pasiruošusių, tiek vos vidurinę mokyklą baigusių, studentų, gali nepavykti suteikti geriausios kokybės studijų. Gerai egzaminus išlaikiusiems abiturientams verta pamastyti, kokioje aplinkoje jie nori studijuoti“, – sakė MOSTA atstovas.
Patarimas Nr.5: Atsakykite į klausimą, ką norite veikti
„Geriausias būdas abiturientui pasirinkti programą tai pirmiausia rinktis kokia veikla nori užsiimti po studijų baigimo, o tada domėtis, kokių studijų jam reikia, kad galėtų gauti norimą darbą. Galbūt, jam net nereikia aukštojo išsilavinimo? Vis daugėja atvejų, kad baigę aukštąsias mokyklas renkasi profesinį mokymą, nes tam žmogui labiausiai norisi būti staliumi, mūrininku, siuvėju, kirpėju ar kitokiu specialistu, kurio veiklai aukštojo mokslo nereikia“, – vyraujančias tendencijas apibendrino G. Jakštas.