Maistas – mūsų gyvybės šaltinis. Tačiau šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje dažniausiai mes jam skiriame labai mažai dėmesio, arba neskiriame visai. Valgome bet kada – kai turime laiko, kai peralkstame arba atvirkščiai, ryjame tiesiog iš nuobodulio. Valgome bet ką – kas papuolė po ranka, greitą maistą, tai, kas siūloma kavinėje dienos pietums, ar ką paskubomis įsidėjome į pirkinių krepšelį prekybos centre. Per daug nesigiliname, ar tai naudinga mūsų kūnui, ar ne.
Ir koks to rezultatas? Pavalgę apsunkstame, tampame mieguisti, atsiranda tingumo jausmas. Nors turėtų būti atvirkščiai – maistas turėtų būti mūsų energijos šaltinis ir suteikti naujų jėgų. „Taip ir būtų, jei atidžiau rinktumėmės maisto produktus ir gyvulinės kilmės maistą pakeistume į augalinės. Tuomet pasikeistų ir kiti mūsų įpročiai, atsirastų noras daugiau judėti, sportuoti, pagerėtų nuotaika“, – sako medicinos mokslų daktaras ir gyvo maisto propaguotojas dr. Darius Kubilius.
Deja, šiandien mūsų mitybos įpročius formuoja maisto pramonė, kurios tikslas – sukelti didesnį vartojimą ir parduoti daugiau. Persivalgei ir sustojo skrandis? Nieko tokio, sako reklama, išgerk virškinimui skirtą tabletę ir valgyk toliau. Taip tik dar labiau skatinamas persivalgymas, bei nekreipimas dėmesio į tai, ką dedame į burną. Galbūt dėl to tik 1 iš 10 moksleivių šiandien yra sveikas?
Apie sveikatą susimąstome tik tada, kai rimčiau susergame – atsiranda kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo problemų, cukrinis diabetas, įvairios alergijos ar kitos ligos. O juk sveikai maitindamiesi galėtume išvis nesirgti ir sveiki bei laimingi būti visą gyvenimą. Kaip sako patarlė: sveikame kūne – sveika ir siela.
Visgi pereiti prie sveikos mitybos dažnam atrodo sunkus ir kankinantis darbas, nes esame pripratę girdėti alinančių dietų receptus ir ėmęsi jas išbandyti, suklumpame pusiaukelėje. Pasak Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidento Dainiaus Kepenio, jei prie sveikos mitybos pereinama palaipsniui ir nuosekliai, tai nesukelia papildomų kančių. Po kokių 3 mėnesių susiformuoja nauji mitybos įpročiai ir daugiau nebereikia galvoti apie maistą.
Tad nuo ko gi pradėti, norint sveikai maitintis?
1. Veskite mitybos dienoraštį
Sveikos mitybos mokytojas Dainius Kepenis pirmiausia pataria pirmas dvi savaites tiesiog vesti mitybos dienoraštį. „Paprastai dienos pabaigoje pusės suvalgyto maisto mes nebeprisimename. Todėl kiekvieną kartą valgydami užsirašykite, ką ir kada valgote“, – sako D. Kepenis.
Šis dienoraštis padės nustatyti organizmo tipą ir pritaikyti tinkamiausią mitybą. Be to, juo remiantis vėliau bus galima formuoti naują mitybos racioną ir po truputį keisti mitybos įpročius į sveikesnius.
2. Gyvulinės kilmės maistą keiskite augaliniu
Kiti du mėnesiai bus skirti pereiti nuo gyvulinės kilmės maisto, prie augalinės. Tai gali tapti netgi maloniu žaidimu, pajausite, kaip imate labiau mėgautis maistu.
Būtų sunku tiesiog imti ir išbraukti iš savo mitybos tam tikrus produktus. Bus lengviau, jei žvilgtelėję į savo mitybos dienoraštį iškart sugalvosite, kuo vienus produktus pakeisite kitais.
Jau iš vakaro sugalvokite, ką valgysite pusryčiams, pietums ir vakarienei. Pasirūpinkite iš anksto, kad namie būtų šių maisto produktų.
Įprastai pusryčiams susitepdavote sumuštinį su kumpiu? Pabandykite bent vieną rytą per savaitę išsivirti avižinės ar kitokios košės, ją pagardinkite mėgstama uogiene. O gal jums rytais patiks išgerti žaliąjį vaisių kokteilį? Įvairiausių receptų internete apstu! Taip pratinkite save prie sveikesnių pusryčių vis dažniau, kol sveikai valgysite kiekvieną rytą.
Tą patį darykite ir su pietumis. Riebius patiekalus keiskite liesesniais, į racioną įveskite vis daugiau daržovių, vaisių, daigintų sėklų ir riešutų. O dar geriau, žalio (t.y. nekepto ir nevirto) maisto.
D. Kepenis pataria, kad būtų geriausia, jei 1 daliai gyvulinio maisto tektų 4 dalys augalinio. „Ne visiems žmonėms tinka gryna žaliavalgystė. Jei organizmui tai kančia, vadinasi netinka. Kai kurių mitybos racione gali išlikti šiek tiek ir pieno produktų, kiaušinių ar žuvies. Tai priklauso nuo individualaus žmogaus organizmo tipo. Tačiau mėsos produktų atsisakyti siūlyčiau visiems“, – sako sveikos mitybos mokytojas.
3. Įsiklausykite į savo organizmą
„Bendros taisyklės, kada ir kiek turėtume valgyti, nėra. Tai priklauso nuo daugelio individualių faktorių“, – sako D. Kepenis. Tačiau organizmas dažniausiai pats jaučia, ko jam reikia.
Vieniems pusryčius valgyti reikia, o kitiems ne. Galima per dieną valgyti 2-3 kartus, o jei yra poreikis net ir 5. Svarbiausia, kad organizmas nejaustų bado ir vėliau nebūtų linkęs persivalgyti.
Pasak D. Kepenio, jei valgysime augalinės kilmės maistą, ne taip svarbu, kokį patiekalą turėsime pusryčiams ar pietums. Tai gali būti ir daržovių salotos, ir košė, ir blynai – tai, ko tuo metu norisi.
„Jeigu žmogus sveikas ir laimingas, keisti nieko nereikia“, – primena sveikos mitybos mokytojas. Tik ar daug tokių yra?