„Slam“ – neįdomios poezijos nėra. Yra blogas pasirinkimas

„Slam“ poezija pasaulyje populiari jau daugelį metų, ne išimtis ir Lietuva, kur ši Amerikoje gimusi poezijos sakymo forma pamažu tampa vis populiaresnė. Ją populiarinti padeda jau keletą mėnesių vykstantys „Slam“ poezijos vakarai. Kas kur kaip ir kada? Į šiuos klausimus atsakys „Slam“ poezijos entuziastas Domas Raibys, visuomenėje dar žinomas kaip Godosbrolis. Tad pateikiame D.Raibio interviu su D.Raibiu.

Tai kas per daiktas yra „Slam“?

Žodis „slam“ („Slam“ - angl., trenkimas, trankymas, šnekamojoje kalboje - griežta kritika) gali būti suprantamas visomis įmanomomis prasmėmis. Prasidėjusi žodžio revoliucija sudaužė stereotipus, spraudusius poeziją į rėmus. Poetai savo kūriniuose kritikuodavo valdžią, visuomenę ar net akademinę literatūrą. Žodis „poezija“ taip pat įgavo visai kitokią reikšmę. Amerikiečių poetas A.R. Ammons pasakė: „Aš supratau, viskas gali būti poezija, net mokymas gali būti poezija“. Tačiau svarbiausia „Slam“ poezijoje - ne kritika ar nusistovėjusių normų laužymas, o tai, kad ji visuomet skaitoma gyvai.

Kada „Slam“ poezija „užlipo“ ant scenos?

Viskas prasidėjo 8 deš. viduryje, kuomet amerikietis Marcas Smithas metė darbą statybose ir draugo bare pradėjo organizuoti poezijos vakarus. Kaip jis pats sako: „Norėjau sukurti mažytį pasipriešinimą televizijai, kuris skatina žiūrovų pasyvumą ir atima teisę rinktis“. Poezijos skaitymuose viskas vyko priešingai nei televizijoje: savo tekstus skaityti galėjo kiekvienas norintis. Žiūrovai turėjo teisę nepatikusįjį nušvilpti, o nusipelniusįjį pasveikinti plojimais. Galiausiai viskas pavirto į reiškinį pavadintą „Slam“ poezijos varžybos (poetry slams). Pamažu pradėjo formuotis naujas poezijos lydinys, sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių - teksto ir scenos meno. Tekstui nebuvo jokių stiliaus ar žanro apribojimų: tragiškas, komiškas, rimuotas, pilnas žargonų arba tik žodžių žaismas. Scenos menas – viskas, kas atliekama ant scenos: oratorystės menas, vaidyba, dainavimas, pantomima, imitacijos, parodijos.

Ar „Slam“ poezija greitai surado savo gerbėjus?

Taip. Devyniasdešimtais metais Amerikoje įvyko pirmasis nacionalinis „Slam“ poezijos turnyras. Po trijų metų Suomijoje buvo suorganizuotos pirmosios „Slam“ poezijos varžybos Europoje. Labai greitai „Slam“ poezija tapo kultūriniu judėjimu, kurio tikslas buvo ne kurti žvaigždes ir jas garbinti, o skatinti žmones dalintis savo kūryba su kitais. „Slam“ poezija parodo, kad pasauliui jau seniai nebeįdomūs žmonės išties yra labai įdomios asmenybės, tokios, kokia esi tu!

Tai tiesiog lipi ant scenos ir skaitai?

Varžybose poetams buvo ir yra keliamos trys pagrindinės taisyklės:
1. Galima skaityti tik savo darbus;
2. Negalima naudoti jokių specialių kostiumų, makiažo ar dekoracijų;
3. Vieno skaitymo trukmė - iki trijų minučių.

Poetų pasirodymus vertindavo penkių narių komisija, sudaryta iš atsitiktine tvarka parinktų žiūrovų. Varžybos skirstomos į tris raundas. Pirmajame pasirodydavo visi užsiregistravę poetai, antrajame likdavo septyni, o trečiajame keturi, daugiausiai teisėjų balų surinkę poetai. Po trečiojo raundo žiūrovai savo plojimų garsumu išrinkdavo geriausiai tą vakarą pasirodžiusį poetą. Tradiciškai nugalėtojas gaudavo penkių dolerių banknotą. Tai buvo simbolis, parodantis jog svarbiausia ne laimėti, o smagiai praleisti vakarą.

O kaip mūsų Lietuva?

Pirmosios oficialios „Slam“ poezijos varžybos Lietuvoje įvyko 2008 metais Mokytojų namų kiemelyje. Po to suorganizuoti dar keli „Slam“ poezijos skaitymai. Tačiau apie skaitymus žinodavo tik nedidelis ratas žmonių, juose dalyvaudavo jau žinomi poetai, visi skaitymai nebuvo tęstiniai.

Šių metų gegužės mėnesį įvyko pirmosios tęstinės „Slam“ poezijos varžybos. Renginio tikslas - supažindinti žmones su kitokia poezija, skatinti juos kurti ir dalintis savo kūryba su kitais. Parodyti, jog klausytis žmogaus, skaitančio savo kūrinius, gali būti lygiai taip pat malonu ir įdomu kaip ir klausytis mėgstamos grupės koncerto.

Ir paskutinis klausimas. Tai kodėl visgi tavo dėmesį patraukė „Slam“poeziją?

Nors „Slam“ poezija yra viena iš daugelio egzistuojančių poezijos rūšių, ją supranta dauguma žmonių. Ją kuriantys asmenys nori, kad juos suprastų „čia ir dabar“, o ne po penkiasdešimties ar šimto metų. Taip pat norisi pakeisti požiūrį į poeziją, kaip į nuobodų dalyką. Juk atrodytų kvaila, jei žmogus, girdėjęs tik ištraukas iš klasikinės muzikos, sakytų - man muzika neįdomi. Kažkodėl galima mėgti muziką, nemėgstant klasikinės, tačiau kai kalbama apie poeziją, daugelis žmonių mano, jog poezija yra neįdomi ir nuobodi. Tuo tarpu susipažinę jie būna tik su klasikinės poezijos nuotrupomis. Noriu parodyti, kad poezijoje egzistuoja lygiai toks pats pasirinkimas kaip ir muzikoje.

Dabar jau tikrai paskutinis: kur registruotis norintiems dalyvauti?

vakar buvo šilta
bet čia ne apie orą

poetai turėjo ką pasakyti
publika mokėjo klausyti
...
priminimas
čia galite sužinoti apie slemą
registruotis į slemą
bei
konsultuotis slemo troškulio klausimais http://www.facebook.com/SlamPoetryLT arba [email protected]

Laikas.lt

Domas Raibys, fluxus ministerija, poezija, slam, slem

Naujausi komentarai
Dalius Jonaitis
2010-10-05, 12:14
Zaizras neblogai pasikrato,

Kudirkos repo horizonto nieks neužmato,

Benas - žmogeliukas, užhipnotizuojantis savo rožinės knygelės žodžių varijacijų stebuklais.
Lee
2010-10-04, 21:10
Kudirka kiečiausias
Domosesė
2010-10-04, 19:55
Godosbroli, varyk!!!!
Daiva
2010-10-03, 18:18
Buvau viename, labai patiko, gerai jaunimas rimuoja :)
2010-10-02, 20:29
O, buvo labai įdomu!
Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai