Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų statybos jau 10 metų neduoda ramybės nei jų kūrėjams, nei mokesčių mokėtojams, nei Valstybės kontrolei, kuri prieš keletą savaičių nustatė, kad statybos kainavo 250 mln. litų brangiau nei planuota. Tačiau Valdovų rūmų atkūrėjai nesutinka su tokia išvada ir teigia, kad Valstybės kontrolės teiginiai yra kompromituojantys ir neteisingi. Tad detektyvas prasidėjo, o teisėjo vaidmenį turės atlikti Generalinė prokuratūra.
Kaip teigia patys Valdovų rūmų atkūrėjai, iki šiol jiems nebuvo duota galimybė išsakyti savo pozicijos, o Valstybės kontrolės išvados suklaidino daugelį ir tikrai neatitinka tikrovės. Todėl ketvirtadienį žurnalistai buvo sukviesti į spaudos konferenciją „Kam naudinga nacionalinės svarbos projektą aplipdyti skandalais, o Valdovų rūmų atkūrėjus paversti situacijos įkaitais?”, kurioje net devyni Valdovų rūmų atstatymo atstovai išsakė savo pozicijas. Žinoma, kol kas dar anksti daryti išvadas, nes kas teisus, o kas ne žada išaiškinti Generalinė prokuratūra. Tad pateikiama tiek Valstybės kontrolės, tiek Valdovų rūmų atkūrėjų nuomones, o kurie teisūs galite nuspręsti ir patys, nelaukdami oficialių išvadų.
Valstybės kontrolė: kur dingo milijonai?
Kaip prieš keletą savaičių paskelbė Valstybės kontrolė, prieštaringai vertinami Vilniuje statomi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kainavo 250 mln. litų brangiau nei planuota – šio projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. iki daugiau kaip 367 mln. Litų. Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą vertinusio audito metu nustačius daugybę pažeidimų pasirenkant darbų rangovą ir atliekant statybos darbus dėl galimo turto iššvaistymo ir pareigų neatlikimo Valstybės kontrolė audito dokumentus perdavė Generalinei prokuratūrai.
Auditoriai konstatavo, kad projekto darbų kaina išaugo šimtais milijonų litų, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.
Atkūrėjai: bandoma sukliudyti Valdovų rūmų statyboms?
Kaip teigia Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas, dauguma Lietuvos valdžios atstovų nesuvokia, kokio mąsto yra šis projektas ir koks jis svarbus Lietuvai. Valdovų rūmų projektą teigiamai vertina pasaulinė bendruomenė, pvz., UNESCO lankėsi Valdovų rūmuose ir juos įvertino kaip unikalų dalyką, Miuncheno technikos universitetas yra surengęs parodą apie pastatų rekonstrukcijos istoriją, kurioje tarp 1000 atkurtų objektų figūruoja ir Valdovų rūmai. „Turbūt tarptautinių specialistų negalima kaltinti nešalikškumu“, – retoriškai paklausė V.Dolinskas.
Valdovų rūmų svarbos nesuvokimas, direktoriaus manymu, liudija kai kurių asmenų neišmanymą, istorinės atminties stoką ir netgi asmeninių interesų susidūrimą, nes iki tol Valstybės kontrolė ne kartą tikrino statybų eigą ir pažeidimų nerado, o jos išvados esą buvo paskelbtos tą dieną, kai po poros valandų turėjo atsiskaityti už savo nuveiktą darbą Seime. Kaip pasiguodė Buvęs Pilių direkcijos, atsakingos už Valdovų rūmų statybą, vadovas Saulius Andrašūnas, jie jau įprato prie nuolatinio nepagrįsto visuomenės nusistatymo prieš Valdovų rūmus: „Mes jau pripratome prie visokių išpuolių, kurie vyko prieš mus per 10 metų. Bet kaip jaustis žmonėms, kurie patys aukojo pinigus Valdovų rūmų statyboms?“. Pasak jo, Valdovų rūmai Lietuvoje ir taip atstatomi per labai trumpą laiką, nes pvz., kitose šalyse tam prireikia šimto metų.
Bėga metai, keičiasi ir kainos
Konferencijos metu buvo atsakyta į pagrindinį visiems rūpimą klausimą – kodėl tiek pabrango Valdovų rūmų statybos? Buvo pateikta keletas priežasčių:
Kainų kilimas. Tai pagrindinis aspektas, kodėl taip smarkiai išaugos Valdovų rūmų kaina. „Statybos vyko dešimt metų. Kuomet sudarinėjome atstatymo biudžetą, negalėjome numatyti, kiek pakils ir pasikeis darbų ir medžiagų kainos. Juk per dešimt metų smarkiai išaugo ir statybų kainos“, – pabrėžė S.Andrašūnas.
Atkūrimas ar nauja statyba? Valstybės kontrolė nustatė, kad už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai. Valdovų rūmų atkūrimo projekto koordinatorius Audronis Katilius teigia, kad toks Valstybės kontrolės maišo sąvokas. „Valdovų rūmai nėra tas pats, kaip biurai ar administraciniai pastatai. Todėl mes ir taikome atkūrimo, o ne naujos statybos terminą“.
Ir nors žurnalistai bandė paprieštarauti teigdami, kad Valdovų rūmų sienos yra pastatytos naujai, tad kodėl joms statyti turi būti taikomi brangesni įkainiai? Tačiau, pasak specialistų, nors tai ir naujos staybos siena, jai pastatyti reikėjo surinkti daug žinių, nes tai tuščiavidurės sienos, kurioms pastayti reikalingas specialus mūras. Todėl ir išaugo statybos kainos, nes buvo taikomas ne paprastas, o restauracinis įkainis. Nors, pvz., kitų sienų fasadas buvo tinkuotas pagal naujos statybos įkainius.
Nuolat atrandami radiniai. Statybos kainos pabrango, nes Valdovų rūmų projektas buvo rengiamas jau statant juos, o ne prieš tai. Taip atsitiko todėl, kad tik dalį tyrimų buvo galima vykdyti be statybininkų. „Kažkas atkasama, kiti mūrai giliau, reikia, kad statybininkai juos sutvirtintų, kad archeologai galėtų tyrinėti. Kiekvieną kartą giliau atkasus buvo neaišku, ką rasi. Tai koreguodavo visus buvusius sprendimus“, – teigė specialistai.
Tad ar tikrai reikėjo statyti tuos rūmus?
Turbūt šis retorinis klausimas iškyla daugeliui lietuvių. Tačiau kaip teigia Valdovų rūmų atkūrėjai, juos statyti buvo būtina. Kodėl? Svarbiausia priežastis – atrasti radiniai, kuriuos reikėjo užkonservuoti, kad nesupūtų. Tam buvo reikalingas kažkoks gaubtas. „Juk negalėjome pastatyti kokio stiklinio svetimkūnio, kuris darkytų senamiesčio vaizdą“, – teigė konferencijos dalyviai.
Todėl buvo pasirinkta statyti Valdovų rūmus, kurie atlieka gaubto funkciją. Pasak atkūrėjų, jie nesiekė viso rūmų interjero atkurti autentiško, nes nebuvo žinoma daugybė detalių. Valdovų rūmai – tai iliustracija to, kaip galėjo būti sprendžiant iš gausybės dokumentų. Siekis buvo ne klaidinti lankytojus autentiška aplinka, o parodyti, kas autentiška, o kas yra naujai atkurta sena. O senumo pavyzdį puikiausiai iliustruoja Valdovų rūmų rūsyje esantys seniausi Lietuvoje pamatai, kuriuos rūmai saugo tarsi didelis ir saugus gaubtas.
O pamatyti ir aplankyti Valdovų rūmus gal kiekvienas norintis, tereikia užsiregistruoti ir susidarius grupei eskursiją nemokamai praves rūmų darbuotojai.
Rasa Barčaitė
Nuotraukos autorės
