Paprasta, kaip nusi… ? Taigi, kad ne: taisyklingai tuštintis, miegoti, sėdėti, praustis, kramtyti reikia mokėti. Ką ten, Amerikos medikų asociacija tvirtina, kad dauguma mūsų net kvėpuoti nemokame taisyklingai!
Kramtymas
Moki kramtyti? Jei niekada apie tai nesusimąstei, tai greičiausiai atsakymas yra „ne“. O juk įprotis ryti maistą beveik nekramčius yra laikomas viena iš nutukimo priežasčių, be to, prisideda prie įvairiausių virškinimo trakto ligų atsiradimo. Kaip pavyzdys dažniausiai patiekiama japonų „kramtymo kultūra“, o Rytų medicinos propaguotojai dar Tau papasakotų, kad kruopščiai kramtant maistą per liežuvį pasisavini didžiąją dalį vidinės maisto energijos – čia argumentas tiems, kurie tiki tokiais dalykais. Taigi, kiek reikia kramtyti? Kol maistas burnoje virsta skysta, vienalyte košele. Dar daugiau: kramtyti rekomenduojama net skystą maistą – sultis, pieną, jogurtą – kad jis susimaišytų su seilėmis. Jei manai, kad kramtydamas kavą atrodysi kvailai, tuomet pakaks ją gerti mažesniais gurkšneliais, ilgiau palaikant burnoje. Ne veltui dietologai vieningai pritaria rytietiškam posakiui: kramtai kąsnį 50 kartų – niekuo nesergi, 100 kartų – gyveni labai ilgai, 150 kartų – tampi (beveik) nemirtingas.
Sėdėjimas
Tikriausiai žinai, jog ilgas sėdėjimas didina diabeto, širdies ligų ir vėžio atsiradimo galimybę, kad ir kiek po to sportuotum. Tyrimai rodo, kad jei nuolat ir ilgai sėdi, egzistuoja tikimybė, jog Tavo gyvenimas bus trumpesnis. Gamta žmogų sukūrė ne tam, kad jis sėdėtų prisiplojęs prie atlošo. Stovėdami ar sėdėdami ant daikto, kuris neturi atramos, mes priverčiame dirbti savo pilvo preso raumenis ir taip padedame nugarai išlaikyti kūno svorį. Atsisėdęs ant kėdės, šiuos raumenis atpalaiduoji, todėl nugarai tenka visas svoris, o tai ilgainiui gali tapti chroniško nugaros skausmo priežastimi: sveikatos priežiūros specialistai tvirtina, kad maždaug 80 – 90 proc. suaugusių žmonių nors kartą gyvenime jautė arba nuolat jaučia aštrius nugaros skausmus. Dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo ir nuolatinio sėdimo darbo nugaros skausmai tampa XXI amžiaus epidemija. Kai kurie ekspertai rekomenduoja „aktyvų sėdėjimą“. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, turima omenyje tai, jog sėdėti reikėtų ant kamuolio, suolo ar kėdės be atlošo.
Prausimasis
Nors mūsų seneliai iš esmės nusiprausdavo tik kartą per savaitę pasikūrenę pirtį, bet patys dar nuo vaikystės buvome išmokyti kasdien maudytis po dušu, naudoti muilą ir trintis kempine. Tačiau neseniai mokslininkai nustatė, kad jei kasdien turškiesi po dušu ar maudaisi vonioje, nepaisant to, kad tampi paklausesnis socialinis individas, pažeidi savo odos raginį sluoksnį. Karštas vanduo, kosmetinės priemonės ir kempinės nutrina Tavo kūno apsaugą, dėl to tampi mažiau atsparus įvairioms ligoms. Moksliniai tyrimai parodė, kad nepaisant to, kiek kartų asmuo prausiasi, ant jo kūno išlieka panašus mikroorganizmų kolonijų skaičius. Be abejo, jei naudosi antibakterinį muilą, jis gali sunaikinti mikroorganizmus, tačiau šios priemonės, kai kurių mokslininkų teigimu, gali daryti įtaką ypač atsparių bakterijų atsiradimui, todėl specialistai kasdien jų naudoti nerekomenduoja. Svarbiausia taip prižiūrėti savo odą, kad raginis sluoksnis išliktų nepažeistas. Prancūzai netgi sukūrė specialią sąvoką – jie švenčia „sans douche“ (bedušes) dienas – pasirenka vieną savaitės dieną ir tada tiesiog nesimaudo po dušu, taip atstatydami odos pusiausvyrą. Taigi, maudydamasis nenaudok per karšto vandens, o po procedūrų nepamiršk drėkinamojo kremo ar pienelio. Pernelyg nesibrūžink odos su rankšluosčiu, o geriausia – leisk kūnui išdžiūti pačiam. Ir nekreipk dėmesio į šeimos narius ar kambario draugus, kurie bamba, kad „visur laši“.
Kvėpavimas
Na, jei skaitai šias eilutes, pirmiausia leisk Tave pasveikinti – Tu tikrai moki kvėpuoti, tačiau ar tai darai teisingai? Dauguma žmonių giliai įkvėpdami aukštai pakelia pečius, kaip balandžiai išpučia krūtinę ir tikriausiai mano, kaip taip ir reikia daryti. Galų gale, juk plaučiai ir yra krūtinėje. Kaip kitaip reikėtų kvėpuoti? Pasirodo, proto bokšte, kvėpuoti turėtum diafragma, kuri yra po Tavo plaučiais, šalia pilvo. Iš prigimties dauguma žmonių kvėpuoja krūtine, tačiau šiam kvėpavimui būdinga tai, kad oras patenka tik į viršutinį plaučių segmentą, tuo tarpu kraujas daugiausia deguonies pasisavina iš apatinės dalies, todėl mes gauname mažiau deguonies, pakinta deguonies-anglies dvideginio pusiausvyra, imame jausti galvos skausmus, nuovargį, nerimą ar net panikos priepuolius. Kai kurie ekspertai mano, kad dėl netinkamo kvėpavimo mus kamuoja drėgnų delnų simptomas, nemokame pailsėti, padidėja jautrumas skausmui ir apskritai jaučiamės išsunkti. Štai naujagimiai kvėpuoja pilvu ir taip sutvirtina savo diafragmą. Neteisingai kvėpuoti pradedame augdami, bet, laimei, niekas netrukdo išmokti tinkamo kvėpavimo. Tad jei pradėsi treniruotis jau šiandien, Amerikos medikų asociacijos tvirtinimu, po kurio laiko kvėpuosi pilvu net miegodamas. Pirmiausia rekomenduojama stengtis nejudinti krūtinės ir įkvėpti „į pilvą“. Taip ne tik leisi organizmui pasisavinti daugiau deguonies, bet ir sustiprinsi savo pilvo raumenis, o tvirtesnė diafragma su kiekvienu įkvėpimu garantuos daugiau deguonies, todėl galiausiai tapsi atsparesnis nuovargiui.
Dantų valymas
Prastas kvapas iš burnos yra idealus būdas prarasti draugus. Dar negimė toks žmogus, kuriam patiktų smarvė iš burnos. Matyt, todėl žmonės ir išmoko valytis dantis. Tačiau kas per daug, tas nesveika. Jei dantis valaisi kaskart, kai tik susinervini, šis obsesinis kompulsinis sutrikimas (kaip jį pavadintų psichologai) padės Tau užsidirbti daugiau plombų ir prarasti daugiau dantų. Kaip teigia dantų higienos specialistai, dantis reikia valytis du kartus per dieną po valgio. Atrodytų, kad tai skamba visai logiškai, nes tuo metu Tu išsivalai visus dešrainių likučius, kurie ir užkurtų prasto kvapo fabrikėlį, tačiau britų mokslininkai mano kitaip. Dabar Didžiojoje Britanijoje nerekomenduojama dantų valytis po maisto, nes, medikų teigimu, tuomet dėl rūgščių poveikio dantų emalis suminkštėja, todėl maisto likučių sukeliama žala yra menkesnė už aktyviai brūžinamo dantų šepetuko. Dauguma specialistų pritaria rekomendacijoms ryte ir vakare valyti dantis, tačiau ragina tai daryti prieš pat valgį. Odontologai skatina naudoti tik minkštą šepetėlį, kuriuo dantis turėtum ne šveisti, o masažuoti.
Miegojimas
Negi nesi skaičiavęs iki šimto (tūkstančio, milijono)? Ir nesi trečią valandą nakties savęs klausęs, tai užmigsi, po galais, ar ne? Šiuo metu daug žmonių skundžiasi miego sutrikimais. Jei apie tai užsiminsi medikams, jie tikriausiai Tavo ligos kortelėje taip ir įrašys: „Miego sutrikimas“, o tada išrašys vieną iš šimtų šiuo metu rinkoje egzistuojančių tablečių. Įdomu tai, kad iki Thomasui Edisonui išradus elektros lemputę, žmonės miegodavo ne vieną kartą po 8 valandas, o kelissyk po 3–5 valandas. Po vieno tokio miego seanso jie valandą pabūdraudavo ir galiausiai vėl nueidavo pasnausti. Valandos pertrauka gali būti skiriama bet kam – apmąstymams, seksui, parūkymui, bet kam, tik ne karčioms mintims apie nemigą. Tuo metu, kai buvo atrasta dirbtinė šviesa, ėjimo į lovą laikas kėlėsi vis vėliau ir vėliau, kol galiausiai tapo normalu miegoti aštuonias valandas. Tačiau mūsų vidinis laikrodis nepaiso žmonijos išradimų. Neseniai buvo atliktas eksperimentas, kurio metu vieną mėnesį savanoriai gyveno tokiomis sąlygomis, kai tamsusis nakties metas truko 14 valandų. Eksperimento dalyviai netruko įprasti miegoti porą kartų, o tarp miegojimo etapų ramiai ilsėtis. Kai kuriems žmonėms toks miegojimo ciklas itin aktualus tamsiais žiemos mėnesiais. Todėl užuot bandęs užsnūsti, žiūrėk naktinio kino seansus, atsipalaiduok, nes, anot mokslininkų, tie žmonės, kurie užuot nervinęsi tuo metu atsipalaiduoja, yra labiau optimistiški ir geba įžvelgti teigiamų gyvenimo aspektų.
Tuštinimasis
Unitazai, ant kurių reikia prisėsti, nors ir išrasti seniai, bet Vakarų kraštuose paplito nuo XIX a., kai prasidėjo masinis santechnikos įrengimas būstuose. Be abejo, tai nuostabus dalykas, tačiau būtent sėdėjimas tualete yra viena pagrindinių hemorojaus priežasčių. Per pastaruosius dvidešimt metų pasaulyje išpopuliarėjo vadinamieji „komfortiški tualetai“, kurie yra šiek tiek aukštesni nei senesnieji modeliai, todėl tuštinimosi procesas tampa dar sudėtingesnis. 2003 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo trys tuštinimosi pozos – vieni respondentai prisipažino, kad tuštinasi sėdėdami ant aukštesnio unitazo, kiti – ant žemesnio, o treti teigė, kad rimtus gamtinius reikalus atlieka pritūpę. Pastarojoje pozicijoje atliekamas nusilengvinimo procesas truko mažiau nei minutę ir, apklausos dalyvių teigimu, buvo „paprastesnis“. Gal ir gerai, kad pastarojo tipo tualetų Lietuvoje gali rasti nesunkiai, ypač kaimo vietovėse. Šiai konstrukcijai pritaria gydytojai proktologai, kurie sako, jog žmogaus kūno sandara sufleruoja, kad tuštindamasis jis privalo pritūpti, o ne atsisėsti. Jų teigimu, tokia pozicija užtikrina sklandesnę ir sveikesnę proceso eigą.
.jpg){kind=small}