Now Reading
Kino pusryčiuose – Weso Andersono lėlių namelis

Kino pusryčiuose – Weso Andersono lėlių namelis

Kino pusryčiuose – Weso Andersono lėlių namelis

Laikas.lt
Dovilė Raustytė

Šmaikštūs dialogai, vintažinis pozityvas, garsūs aktoriai ir įmantriai, bet aiškiai nuo pradžios iki galo papasakota istorija – keletas režisieriaus Weso Andersono kūrybos bruožų. Galima būtų pradėti vardyti jį išgarsinusius ir vis tebegarsinančius filmus bei jų nominacijas ir apdovanojimus, tačiau norisi visą tai praleisti ir trumpai stabtelti ties jo naujausiu darbu „Viešbutis „Grand Budapest“.

Kodėl trumpai? Mačiusieji filmą turėtų suprasti iš karto. Pasibaigus seansui gyvenimo tempas dar kurį laiką išlieka milžiniško pagreičio: įvykis veja įvykį, reikia daug pasakyti, padaryti, bėgti, bėgti, bėgti. Lieka spėlioti, ar Wesas Andersonas specialiai XXI a. reikaluose reikalėliuose paskendusį žiūrovą pastatė ant bėgimo takelio ar jis tiesiog pats yra paveiktas šių dienų inercijos.


Aktorius F. Murray Abrahamas

Puikiais scenarijais jau savo pirmuose filmuose garsėjantis režisierius pasakoja prisiminimuose ir viešbutyje „Grand Budapest“ įstrigusio, prieš 36 metus jo pasiuntinuku buvusio, dabartinio valdytojo Zero Moustafa lūpomis. Nors iš tikro, viskas, kas vyksta ekrane, yra knygą „Viešbutis „Grand Budapesh“ skaitančios paauglės vaizduotė. Kadrai vienas kitą keičia taip greitai, kaip vaizdiniai akims slenkant eilutėmis, verčiant vis naują ir naują puslapį.


Aktoriai Ralphas Fiennesas (kairėje) ir Tony Revolori

Istorija prasideda 1932 m. butaforiškame, tarsi plastmasiniame lyg lėlių namelis, tačiau tuo metu visame pasaulyje garsiame viešbutyje. Pasakojimo maniera rafinuota, kokia tik gali nugulti rašytiniuose šaltiniuose. Beje, Wesas Andersonas scenarijų šiam filmui rašė įkvėptas 3–4 dešimtmečiais itin populiaraus rašytojo Stefano Zweigo.


Aktorė Tilda Swinton

See Also
Kaip išsirinkti tobulą piniginę? 3 patarimai

Aktoriai – Tilda Swinton, Jude’as Law, Ralphas Fiennesas, Billas Murray, Owenas Wilsonas ir kt. – savo profesionalumu tarsi žaidžia, nesistengdami atrodyti rimtai, tik teisingai, reikiama maniera perskaityti tekstą. Jos vientisumas, mano galva, stipriausia šio filmo dalis, suplakanti tikrovės ir fikcijos kokteilį ir ištiesianti jį kadrų gausos pasiilgusiam nuo monotonijos, rutinos ir pačio gyvenimo pavargusiam žiūrovui.

View Comments (0)

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Visos teisės saugomos © laikas.lt

Scroll To Top