Lietuvos dailė 2000-2010: dešimt metų

„Lietuvos dailė 2000–2010: dešimt metų“– tai pirmoji naujo tūkstantmečio Lietuvos šiuolaikinio meno apžvalga, kurioje pristatoma daugiau nei 70 menininkų ir beveik 100 kūrinių.

Šia paroda Šiuolaikinio meno centras tęsia apžvalginių Lietuvos dailės parodų tradiciją, taip dalyvaudamas ir naujausios meno istorijos rašyme. Viena iš didžiausių tokių parodų – „Lietuvos dailė 1989–1999: dešimt metų“ – siekė pateikti kuo išsamesnį pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio meno raidos vaizdą, išryškindama „senosios“ ir „naujosios“ dailės sandūrą. Paroda „Lietuvos dailė 2000–2010: dešimt metų“ remiasi kiek kitokiais istorijos rašymo principais nei jos pirmtakė ir išskiria bei pristato keletą svarbių kūrybos strategijų, kurios keitė pastarojo dešimtmečio Lietuvos dailę. Šių strategijų įvardijimui sukurti penki parodos skyriai:

„Apropriacija” – rasto objekto ar svetimo kūrinio panaudojimas savo kūryboje;

„Bendradarbiavimas” – naujų autorystės ir bendravimo modelių paieškos;

„Dokumentalumas” – esminis menininko-tyrinėtojo kūrybos bruožas;

„Fikcijos” – suvokiamos ne kaip tiesos priešybė, o kaip tikrovės daugiskaita;

„Institucinė kritika” – tyrinėjanti esamus meno sistemos veikimo principus ir siūlanti naujus.

Parodai atrinkti pastarojo dešimtmečio Lietuvos menininkų kūriniai, kurie ryškiausiai atspindi penkias išskirtąsias strategijas ir kuriuose, kuratorių nuomone, atsiskleidžia įdomiausi jų aspektai.

Penkių parodos skyrių struktūra primena italų rašytojo Italo Calvino paskaitas apie literatūros vertybes, pirmąkart išleistas 1988 m. esė knygoje pavadinimu „Šeši pasiūlymai ateinančiam tūkstantmečiui“ – paskaitų turėjo būti šešios, tačiau šeštoji, pavadinimu „Nuoseklumas“, taip ir liko neparašyta.

Ši naujojo tūkstantmečio pradžios Lietuvos dailės paroda taip pat neturi šeštojo skyriaus ir neslepia savo pačios sąmoningo nenuoseklumo. Užuot mėginę papasakoti „visą“ istoriją, parodos rengėjai siūlo vieną iš būdų, kaip interpretuoti pastarojo dešimtmečio meno praktikas; bet kokiu atveju, šio laikotarpio meno istorijos rašymo pratimus bus galima – ir reikės – atlikti dar ne kartą.

Menininkai ir dalyviai: Akvilė Anglickaitė, Alytaus bienalė, Robertas Antinis, Antrųjų valdovų rūmų klubas, Aidas Bareikis, Konstantinas Bogdanas, Eglė Budvytytė, Goda Budvytytė, Liudvikas Buklys, Arturas Bumšteinas, Cooltūristės, Aida Čeponytė, Gintaras Didžiapetris, Dalia Dūdėnaitė, Flash Institut, Laura Garbštienė, Ugnius Gelguda, Arūnas Gudaitis, G-Lab, Kristina Inčiūraitė, Involved, Donatas Jankauskas, Evaldas Jansas, Jurga Juodytė, Patricija Jurkšaitytė, Inga Kaupelytė, Žilvinas Kempinas, Indrė Klimaitė, Ignas Krunglevičius, Gintaras Kuginys, Kultflux, Juozas Laivys, Žilvinas Landzbergas, Rudolfas Levulis, Saulius Leonavičius, Dainius Liškevičius, Mindaugas Lukošaitis, Gintaras Makarevičius, Aurelija Maknytė, Jonas Mekas, Andrew Miksys, Darius Mikšys, Ieva Misevičiūtė, Šarūnas Nakas, Elena Narbutaitė, Deimantas Narkevičius, Mindaugas Navakas, Audrius Novickas, Valdas Ozarinskas, Paliktos knygos, Paulina Eglė Pukytė, Artūras Raila, Eglė Rakauskaitė, Linas Rimša, Andrius Rugys (PB8), Alma Skersytė, Irma Stanaitytė, Laura Stasiulytė, Vilma Šileikienė, ŠMC TV, Nomeda ir Gediminas Urbonai, Arturas Valiauga, Vita Zaman, Darius Žiūra.