Domas Kunčinas / Ore.lt
Teodoro Malinausko nuotr.
Vilniečių reggae/dub muzikos grupė „Ministry of Echology“ netrukus išleis debiutinį albumą „Notes & Quotes“. Albume suguls dvejų metų laikotarpyje įrašyti ir jau kurį laiką studijoje gludinami kūriniai, kurie yra savita patirtų muzikinių įtakų, pastebėjimų ir kūrybinių išvadų dokumentacija. Belaukiant įrašų gimė ir naujų, į albumą nepatekusių kūrinių, skambėsiančių artimiausiuose koncertuose.
Viskas prasidėjo 2009-ųjų pavasarį, taigi praėjo jau 5 metai. Kokie ryškiausi pasikeitimai įvyko per tą laiką?
Tomas Ždanavičius (gitara): Ryškiausi pakitimai, mano manymu, tai, jog nuo pritariamosios ritmo grupės, kas buvo tokia kaip ir pirmoji Ministry of Echology idėja, tapom visu orkestru – neapsiribojom klasikinių regio gabalų peraranžavimu, o žengėm į savo kūrybą.
Dominyka Kriščiūnaitė (vokalas): Keitėsi nariai, atsirado trečia dūda, Juozas išvažiavo, prisijungė Elena.
Rokas Jasiūnas (bosinė gitara): Esminės permainos, manau, įvyko, kai idėjos iniciatorius Juozas (Eazystyle MC), kuriam dainuojant pritardavom klasikiniais regio riddim’ais, išvyko į užjūrį ir pradėjom kurti savas dainas.
Jaronimas Šnipas (gitara): Labiau kreipčiau dėmesį ne į pasikeitimą, o kad išlikom beveik ta pati chebra, kurios yra 9-11 vienetų ant vienos scenos.
Gal atsimenate, kas sugalvojo grupės pavadinimą?
(Vieningai): Taip, grupės tėtukas ir krikštatėvis – Juozas Eazystyle.
Martynas Gailius (vokalas, saksofonas): Yra tokia Dub Guerilla daina Ministry Of Echology. Labai nebloga. Iš ten kilęs pavadinimas.
Paieškoje grupės pavadinimas maišosi su įvairiausių šalių ekologijos ministerijomis. Ar jums rūpi ne tik aidai, bet ir ekologijos reikalai?
Dominyka: Rūpi, žinoma. Niekas ir nesupranta dažniausiai mūsų grupės pavadinimo. Visi galvoja, kad ekologijos ministrai esam. Nėr blogai. Ekologija – švara, grynumas. Kas aplink, tas ir viduj. Tai manau visi sąžiningi esam ir prisidedam, kas kiek moka.
Audrius Remeikis (būgnai): Ir kiek tai įmanoma gyvenant mieste. Kaskart eidami į parduotuvę neperkam pirkinių maišelio, naudojam kuprines ar daugkartinius maišus, nemėtom šiukšlių ant žemės, stengiamės rūšiuoti… Galiu teigti, kad man rūpi.
Jaronimas: Toks sąskambis sąmoningai pasirinktas nebuvo, tačiau žinoma, kad mylim gamtą, tad rūšiavimai, vegetarizmai bei ypač vidinės ekologijos paieška jei ne konkrečiai tekstuose, tai gyvenime užima svarią dalį.
Tomas: Pavadinime gražiai sužaidžia ekologija su aidais – ataidi ekologija iš pašaknų. Gal kada nors pradėsime ir dainas apie tai kurti.
Rokas: Manau, kad ekologija prasideda viduje ir vienaip ar kitaip rūpi kiekvienam.
Jei yra ministerija, turi būti ir ministras. Kam atitenka šis postas?
Tomas: Ministro vaidmuo vykstant kūrybos procesui atitenka vis kitam kūrėjui, kuris galbūt įžiebia mintį apie naują dainą. 🙂 o jei žiūrėtume į gilią grupės istoriją, manau, ministru galime vadinti Juozą, tačiau, šiuo metu, kai jis išvykęs ir tik kartkartėmis prisijungia prie mūsų, sakosi nesijaučia taip drąsiai – naujos dainos kurtos be jo, visgi jis visada mus džiugina savo apsilankymu.
Martynas: Gal reiktų vadintis Aidų vyriausybe? Visi esame tam tikrų sričių ministrai: ritmo ministras, žemų dažnių ministras, efektų ministras ir t.t.
Audrelis: Ministro pirmininko vietą užima multiinstrumentalistas Martynas.
Jaronimas ir Dominyka: o gal Paulius Burakas (red.past. – grupės efektų inžinierius)?
Rokas: Ministerija aidų. Kiekvienam aidui po ministrą.
Sakote, kad susikūrėte iš dalies todėl, kad Lietuvoje nebuvo regio grupių. Tačiau jų iki šiol taip ir neatsirado…
Dominyka: Kaip neatsirado? Atsirado, tik tyliai kol kas dirba, bent kelių grupių dainaraščiuose pavyksta išgirst reggae dainų. Vienus ši muzika erzina, nes per daug monotoniška ar nuobodi, o man patinka ir aš taip džiaugiuosi, kad galim groti ir tuo dalintis. Nežinojau, kad susikūrėm todėl, kad nebuvo tokių grupių, manau susikūrėm, nes reggae/dub mum draugiška muzika.
Rokas: Man rodos, kad nėra daug muzikantų, kurie nuoširdžiai mėgtų regio muziką. O tarp tų, kurie išties mėgsta, nėra daug tokių, kurie nepatingėtų susiburt į grupę.
Audrelis: Galiu tik pasidžiaugti grupe Dubenėlis, kuri atnaujino koncertinę veiklą, bei retsykiais išstojančiu Shidlu su kolektyvu.
Martynas: Visgi regis yra sena muzika. Šiuolaikinė jo forma yra jau kitokia, juk pasaulis pasikeitęs. Mes irgi grojame ne visai regį, bet mūsų muzika labai artima jam (kiek ji gali būti artima šiame pasaulio krašte).
Paulius: Kad ir kaip lengvai skambėtų – tai muzika su istorija ir krūviu, turinti savyje įvairių asociacijų. Manau, perduoti jos lengvumą ir svorį, kad tai neskambėtų per saldžiai ar per sunkiai, yra iššūkis. Nepasiduoti klišėms, ieškot, kaip ta kalba pasakyti savo dalykus, jei jau nori ta kalba kalbėti. Geriausia būtų neskirstyt, kad čia regis, o čia ne regis. Svarbiausia, kad tai būtų tikra.
.jpg)
Išleidžiate naują albumą su senomis dainomis. Tikiuosi, “Laikas Meilei” – pakankamai sena kompozicija?
Audrelis: Pakankamai sena, kad atsidurtų naujame albume.
Paulius: “Laikas meilei“ anksčiau vadinosi „Time for peace“. Elena ir Dominyka ulbėjo laisvus garsus ant būgnų ir boso. Audrelis ir Rokas labai gerai sukalė ritmą, gitarikės, triūbos ir visi kiti garseliai irgi prilipę. Toks gabalas, kur ir be teksto jau viskas labai gerai skamba. „Laiko meilei“ versija atsirado įrašų metu. Supratom, kad tai gali būti daina, kurią galėtų dainuoti visi, vien dėl geros instrumentuotės, tad jai tereikėjo lietuviško teksto. Na ir patys įrašai tokie jaukučiai buvo. Mylim viens kitą, už rankos palaikom ir džiaugiamės tuo. Tik įrašėm demo versiją, nusiuntėm paklausyti Juozui ir jis jau po kelių dienų atsiuntė dainos versiją su visais jo sakomais meilės žodžiais. Žaibiška akcija, kad ir kaip ilgai truktų leidyba. Tą dainą po du ar tris kartus iš naujo leisdavau šokiuose, kol ji po beveik metų atsirado visiems internete.
Rokas: Albumas, kaip ir ši daina, atspindės mūsų pastarųjų kelių metų grojimą.
Kodėl taip ilgai užtruko debiutinio grupės albumo leidyba? Beje, tai bus materialus albumas ar tik jo virtuali versija? O gal vinilas, kaip pridera regio grupei?
Rokas: CD planuojam, apie vinilą svajojam, o viskas užtruko dėl žmogiškų, finansinių ir techninių kliuvinių.
Tomas: Albumas debiutinis, todėl neturėjome daug patirties kaip elgtis jį leidžiant, tad jo ilga kelionė į dienos šviesa yra paremta tuo, kad viską darome patys – širdis užvaldžius buvo D.I.Y. idėja, visgi viskas jau juda link finišo tiesiosios.
Audrelis: Vis atsiranda naujų idėjų, kurias norim išpildyti ir pateikti klausytojui.
Jaronimas: Esame su daug norų, žinių ir požiūrių. Norim padaryt gerai, bet turim ribotus išteklius, iš kurių laikas, matyt, pats neribočiausias ir jį daugiausia užima… meilė.
Daugelis mūsų žino regio klasiką, o ko klausotės iš šiandieninės regio, ir nebūtinai, scenos?
Rokas: Jei krūvon sudėtume viską, ko visi ministrai klauso, sunkiai įvardinčiau tai, ko ten nerasčiau.
Tomas: Yra begalės nuostabių atlikėjų, tad ir mūsų kasdieniai grojaraščiai tikrai neapsiriboja vien regio dainomis. Kiekvienas turime savo favoritus, kas labiau link džeziuko, kas link rokenrolo ar afrobyto. Jeigu kalbėsime apie nūdienos regio sceną, mano klausomiausi yra Groundation tiek dėl savo muzikos turinio ir gilumo, tiek dėl filosofijos bei atsidavimo.
Jaronimas: Manajam playliste apylygiai vietas užsiima skirtingų stilistikų puoselėtojai: Sochelo Rosenberg, Wes Montgomery, Wax Taylor ir Gramatik, Queens of the Stone Age, The Strokes. Buvau susikoncentravęs ties reggae dub, bet šiuo metu išplito muzikinio žingeidumo laukas.
Audrelis: Neseniai atradau garage-punk-rock grupę Fidlar, esu sužavėtas pasirodžiusiu Šventinio Bankucheno albumu, o būtent iš reggae/dub temos išskirčiau The Aggrolites, Dubmatix, Zenzile, įvairia Mungo’s Hi-Fi kūryba.
Dominyka: Dabar labai mėgstu gnawa muzikos paklausyt – afrikiečai gerai jaučia ritmą ir jį laužo irgi sėkmingai. Bet šiaip klausau įvairiausių muzikų: nuo indie rock iki kokybiškos šyzoidinės.
Praėjusį sezoną sugrojote beveik visuose festivaliuose, išskyrus turbūt “Velnio akmenį”. Kur geriausiai aidėjo?
Tomas: Man teko garbė dirbti didžiojoje “Velnio akmens” scenoje, visai gerai “Velnio akmuo” aidėjo ir be mūsų.
Audrelis: Geriausią sunku išskirti – stengiamės, kad visur gerai aidėtų.
Dominyka: “WTFeste” man labai patiko.
Paulius: “Yaga”, ko gero, skambėjo geriausiai. Vytautas Bastys garsino – jėga.
Martynas: Praeitais metais geriausias koncas man buvo “Artistų” kiemelyje. Jei apie festivalius – “Yagoj” definitely.
Kokios, jūsų nuomone, turėtų būti gero ministro savybės? Ar nors vienas Lietuvos ministras jomis pasižymi?
Audrelis: Neparsiduoti, išlaikyti žmogiškumą ir būti sąžiningam prieš tautą. Stengiuosi nepolitikuoti, tačiau galiu pastebėti, jog nematau valdžiažmogių, atitinkančių mano modelį.
Dominyka: Sąžiningumas, protas. Dar sakyčau atvira širdis neprošal, bet politikoj tai, man rodos, mažai kuo padėtų.
Martynas: Be visų vadovaujančiam žmogui būtinų savybių, manau, labai pravarti yra meilė pasauliui.
Jaronimas: Ministras Lietuvoje yra labiau politinė pozicija, nei tos srities specialistas, tad Aidų ministeriją su politine instancija lyginti neišeitų. Galbūt arčiausiai būtų tiesioginė demokratija, kuri sukuria vietos diskusijoms, tačiau yra negailestinga laiko atžvilgiu.
Kokie jūsų ministerijos ateities planai?
Rokas: Kurti ir groti.
Paulius: Džiaugiamės galėdami dalintis savo kūryba, kviečiame atsipalaiduoti, klausytis, šokti ir būti.
Tomas: Jau pradedam vis garsiau kalbėti apie kelionę į Prancūziją.
Jaronimas: Norėčiau paplanuoti turą po Europos šalis, koncertuoti įvairiuose festivaliuose.
Dominyka: Mano vizija yra mažosios ministerijos – visi susituoks, susimylės ir tie vaikiukai padarys savo ministeriją – bus geras.