Vaikų ir jaunimo filmų festivalis neš drąsos vėliavą

Spalio pradžioje sostinės kino teatrai Pasaka ir Skalvija priklausys vaikams ir jaunimui. Jaunoji karta nuo 6 iki16 metų spalio 1 – 7 dienomis po pamokų trauks į tarptautinį filmų festivalį.

Specialiai jiems skirtais renginiais ne itin lepinamas jaunimas šio festivalio metu patenkins savo poreikį spręsti jiems aktualius klausimus ir gauti pramogą vienu metu.

Bus parodyta 40 filmų iš Suomijos, Švedijos, Olandijos, Italijos, Rusijos, Gruzijos, Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Lenkijos ir Indijos, kurie yra pelnę pripažinimą ir ne vieną apdovanojimą įvairiuose tarptautiniuose vaikų ir jaunimo filmų festivaliuose. Filmų programa sudaryta iš keturių dalių: Pasaulio pasakų, Lietuviškų filmų, Panoramos (2006 - 2009 m. Europoje pripažinti ir įvairius apdovanojimus laimėję filmai) ir Konkursinės programos (naujausi 2008-2010 m. jaunimo filmai).

Koks didžiausias vaiko iššūkis?

Festivalio šūkis „Drąsa būti savimi“ sufleruoja, kad filmai kalbės apie pačią aktualiausią jaunuolių problematiką – savo tapatybės ieškojimą, draugystę, brendimą, šiuolaikines pagundas ir pavojus bei meilę.

Beveik visas festivaliui atrinktas juostas jungia mintis, jog didžiausias jauno žmogaus turtas bei iššūkis – buvimas savimi, t.y. susitaikymas su savo kitoniškumu, priėmimas savęs tokio, koks esi, stiprus gyvenimo skonis nebijant išsiskirti. Savaitė, praleista kino teatre festivalio metu, suteiks galimybę „sutikti” daug įdomių ir neeilinių asmenybių, pamatyti atpažįstamų bei į viduje kirbančius klausimus atsakančių istorijų. Po filmų su žiūrovais vyks atviros diskusijos, aptarimai ir pokalbiai.

‘Nuoširdžiai manau, kad kino kultūra jaunam žmogui yra bene pati lengviausiai suprantama ir priimama meno bei edukacinė priemonė. Ji kalba tiesiai, skatina, įkvepia bei provokuoja. Kinas visame pasaulyje laikomas galingu įrankiu, kuris ypatingai veikia jaunimo pažiūras, vertybes ir idealus. Vaikai didžiąjame ekrane pamato savo gyvenimo atspindžius, kuriuos kaip geba, taip apmąsto ir įvertina,‘ – kalba festivalio idėjos autorė Lina Užkuraitytė.

Konkusinėje programoje – ir lietuviška aštri naujovė jaunimui

Geriausias ekrano istorijas iš konkursinės programos rinks speciali vaikų ir tėvelių žiuri. Penkiolika vaikų į komisiją pateks taip pat konkurso būdu, sugebėję išsamiai ir kūrybiškai pristatyti savo mėgstamiausią filmo herojų. Komisijose kartu su vaikais dirbs aktorė Aldona Vilutytė , kino ir teatro aktorius Marius Jampolskis ir grupės „G&G sindikatas“ narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras.

Geriausių vaikų draugų – tėvų komisiją sudarys organizacijos “Gelbėkit vaikus” vadovė Rasa Dičpetrienė ir aktyvios mamos Greta Jansonaitė bei Liepa Rimkevičienė, auginančios po du sūnus. Visa ši garbinga ir šauni kompanija ieškos savo geriausių tarp 14 konkursinės programos filmų “Krokodilai” (Vokietija), “Indėnas” (Olandija), “Stebuklingas medis” (Lenkija), “Eleonoros paslaptis” (Prancūzija / Italija), Miestrų knyga” (Rusija), “Kitas krantas” (Gruzija / Kazakstanas), “Aš esu Kalamas” (Indija), “Brangus dienorašti” (JAV), “Uždraustas vaisius” (Suomija / Švedija), “Svajonės” (Švedija), “Sebė” (Švedija), “Dienoraščiai” (Italija), “Khamsa” (Prancūzija) ir “Anarchija Žirmūnuose”(Lietuva).

Festivalio idėjos autorė L.Užkuraitytė žada: “Konkursinė programa šiais metais itin stipri, ypatingai džiugu, jog programoje turime ir naujausią lietuvišką filmą „Anarchija Žirmūnuose“, kuris buvo apdovanotas MEDIA New Talent prizu tarptautiniame Kanų kino festivalyje už scenarijų.

Tiek jame, tiek kituose konkursinės programos filmuose vyrauja aštri tematika, bręstančio jauno žmogaus aktualijos ir pasaulinės jaunimo tendencijos. Taip jau yra, jog filmai kartais nuramina o kartais atveria kelią naujai patirčiai ir iškelia daug klausimų...Tikiu, kad kino išprovokuoti išgyvenimai veda link pozityvių atradimų. Atrandi sprendimą, draugą, atrandi save, tėvus. Galų gale atrandi, kad viskas priklauso nuo tavęs paties, tik reikia drįsti būti savimi”.

Lietuviškų filmų programoje – nepažintas sovietmetis ir slėpynės

Džiugu, kad nei vienas filmų festivalis nebepraeina be nacionalinio kino. Dar džiugiau, jog ir jaunimui yra ką parodyti iš lietuviško filmo klodų. Šiame festivalyje lietuviškų filmų paletė bus sudaryta iš dviejų dalių – programų „ Trys kapeikos“ ir „Slėpynės su savimi”.

Pirmąją 76 minučių programą pristatys trys filmai, kurie juokins šukuosenomis, linksmins neįprastomis bendravimo formomis, tapetais ir herojų rūbais. Tie patys filmai supažindins, papasakos, nukels į rimtą laikotarpį, kuriame gyveno seneliai. „Balkonas“ ir „VLD-N11“ – gimę iš tikrų istorijų alsuos išgyvenimų autentiškumu, o „Jau puiku tik dar šiek tiek“ gerokai daugiau nei „šiek tiek“ iliustruos sausoką istorijos pamoką apie sovietmetį. Trijų jaunų režisierių kritiškai ir jumoro jausmu papasakotos istorijos kalbės ne šiuolaikine kalba, todėl jas pamatyti bus vertinga ir įdomu.

Antroji 71 minučių programa skatins atrasti tai, kas paslėpta. Kartais paslėpta praeitis („Lernavan“), kartais – tiesa („Aš tave žinau“), baisiausia – kai nuo savęs esi pasislėpęs pats („Nerutina“). Visos programos juostos šaukte šauks – neprarask savęs! Juk nieko neturi, išskyrus save.

O visa tai, kas aplink – miesto mikrorajonas, balti kalnai, darbo stalas, šūsnys popierių, draugai, kasdienybė ir veiklos – tai labirintai, kuriuose nepasiklysi, jei liksi laisvas ir tvirtai už rankos laikysi save. Puikiai įvertinti bei apdovanoti Lietuvoje ir užsienyje filmai kalbės pačia aktualiausia jaunimui tema – apie tai, kaip neverta žaisti slėpynių su savimi.

Kaip gi be animacijos?

Palikę jaunimą vaikščioti savianalizės briaunomis persikelkime į programą patiems mažiausiems - festivalis pristato Gruzijos ir Lenkijos animacinių trumpametražių filmukų programą „Pasaulio pasakos“. Gruzijos animacijos kūrėjai pasitelkdami primityviausias vaizdavimo priemones – popierių ir pieštukus – iliustruoja įvairių pasaulio tautų senąsias sakmes apie pasaulio sukūrimą.

Kiekvienas filmukas per penkias minutes papasakos, iš kur, anot britų sakmių, atsirado pelėdos; kodėl, kaip byloja brazilų pasakos, vėžlio kiautas suskilęs; kaip atsirado vandens lelija – tai žino Šiaurės Amerikos indėnai; kodėl kiškio ausys ilgos; o animuotos kinų ir serbų tautų sakmės, paaiškins, kodėl saulė teka gaidžiui giedant ir kodėl mėnulis nedėvi drabužių.

Animacinės lenkų pasakos „Ožka melagė“, „Siuzana ir Vandenis“ bei „Auksinė obelis“ rodys pasaulį, kuriame kalba žvėrys, vyksta stebuklai, tačiau svarbiausi jame lieka žmonės, kurių sprendimai ir poelgiai nulems, kas laimės – gėris ar blogis. 

Laikas.lt

Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai