Laikas.lt
Rima Lincevičiūtė
A. Širin ir Danulis.com nuotr.
Grožio salonai moterims – kasdienybė ir netgi būtinybė. Tuo tarpu kaip dažnai tenka pamatyti specialiai vyrams pritaikytą grožio kampelį? Anksčiau didikai savo išvaizdą patikėdavo profesionalams-patarnautojams, tačiau šiuo metu dažnas vyras pats rūpinasi savo barzda. O Vilniaus senamiestyje jau tris mėnesius gyvuojantis dviejų bendraminčių įkurtas grožio salonas vyrams „Barzdaskučiai“ siūlo savo vyrišką išvaizdą patikėti specialistams – klasikinis kirpimas, barzdos skutimas vienašmeniais peiliukais. Išskirtinės idėjos autoriai dalinasi mintimis apie savo verslą.
Kas paskatino imtis tokios nišinės idėjos Lietuvoje atidaryti barzdaskutyklą?
Kuris laikas galvose sukosi mintis išbandyti savo jėgas verslo srityje ir tuo pačiu kurti pridėtinę vertę savo miestui. Labai sunku buvo pasirinkti sritį, į kurią galėtume sutelkti savo jėgas ir mintis, nes sukurti kažką visiškai naujo yra tikrai sunku ir rizikinga. Nišinė idėja atrodė patraukli, nes neturint konkurentų mums rodėsi bus lengviau išgyventi. O barzdaskutykla todėl, kad tai yra senas bei užsienyje pripažintas paslaugų modelis, turėjęs gilias šaknis ir Lietuvoje. Tai, kas pripažinta svetur, manėme, turi daugiau šansų atgimti Lietuvoje nei visiškai nauja idėja.
Kokią vertę Jūs sukuriate į Jūsų saloną atėjusiems vyrams?
Neabejotinai, žmogaus savivertė kyla, kai jis patiria save kaip gerą ir gražų. Profesionalo prisilietimas prie mūsų asmeninio įvaizdžio leidžia šiam patyrimui išsipildyti. Visad, išėję iš grožio salono mes žengiame it naujai gimę – palaikome akių kontaktą su praeiviais, stengdamiesi pastebėti, ar jie regi mūsų įvaizdį ir koks jo efektas. Patobulinę, atnaujinę savo išvaizdą, neišvengiamai prie jos pritaikome savo laikyseną, eiseną, žvilgsnį ir tą žinią, kurią pasauliui nešame savimi ir apie save. Patobulinta išvaizda suteikia pasitikėjimo savimi. Taip pat pakinta vyro psichologinė būsena. Plaukai yra psichofizinis reiškinys, tai akivaizdu žvelgiant į pasaulio kultūrose įamžintą jų ryšį su žmogaus protu ir dvasia. Mitai, poemos, paveikslai, epai, pjesės – juose žmogaus plaukai simbolizuoja jėgą, protą, būseną, padėtį hierarchijose, vidinio pasaulio ekspresiją į išorinį. Mes pasitikime žmogumi, prisiliečiančiu prie mūsų, o ypač prie tokio individualaus ir savaip intymaus dalyko – plaukų. Toks kirpėjo-barzdaskučio prisilietimas veikia kaip masažas – atpalaiduoja, nuramina, leidžia suvokti savo sąmonę ir kūną kaip vienalytę visumą. Iš kito žmogaus patiriamas švelnumas ir kruopštumas mums geriausiai įtikina, kad esame gražūs ir geri.
Kaip manote, ar šiuolaikinis vyras skiria pakankamai dėmesio savo išvaizdai?
Nūdienos sociokultūrinėje erdvėje dėmesio išvaizdai ir įvaizdžiui daugelis skiria ar pradeda skirti vis daugiau. Mes gyvename laikais, kai absoliuti dauguma informacijos yra vizualinė. Savo išvaizda taip pat suteikiame informacijos apie save. Nors posakis, kad apie knygą nereikia spręsti iš jos viršelio yra teisingas, tačiau žmogus linkęs į vidinio pasaulio išraišką per išorę. Taip, dėmesio yra skiriama pakankamai, kartais ne visai sąmoningai, kartais net ne savanoriškai. Esminė problema yra ta, kad skiriama per mažai laiko. Profesionali išvaizdos priežiūra jo reikalauja daug. Šiandien retas kuris gali skirti tiek laiko, kad išmoktų ir įgustų profesionaliai rūpintis savo išvaizda. Tam ir esame mes.
Apskritai, kokią asmenybę atspindi barzda ir jos priežiūra?
Dažniausiai (nors yra išimčių) vyrišką. Ji ne tiek atspindi, kiek išspindi. Kruopšti jos priežiūra liudija apie asmens atidumą sau pačiam ir higienos propagavimą. Aišku įmanomas ir palaidai vešinčios barzdos variantas – tokiomis pasidabinę valkatos ir perėjūnai arba asketai dykumose ir kalnuose. Jei konkretizuotumėme – kokius bruožus atskleidžia žmogaus šukuosena? Tokius, kokius jis nori išreikšti. Žmogui, turinčiam vidutinio ilgio plaukus, padarykime tris kardinaliai skirtingas šukuosenas. Bohemišką, klubinę ir reprezentatyvią – diplomatiniams susitikimams. Šukuosena atspindėtų tris skirtingas asmenybes ar, tiksliau, skirtingus socialinio elgesio modelius. Lygiai taip pat yra ir su barzdosena. Ji netgi gali pasakyti daugiau nei viršugalvio plaukai ar drabužiai. Ji gali kalbėti labai skirtingomis manieromis ir intonacijomis. Jei gilintumėmės į barzdą kaip fenomeną, galime sakyti, kad barzdotas vyras suvokia, kas esąs ir šio suvokimo nesigėdija, nesistengia slėpti. Visa, kas jam duota su kūnu jis paverčia privalumu, būdu išreikšti save ar idėją.
Ar konkurencija, pokrizinis laikotarpis, itin greitas gyvenimo tempas netrukdo išlaikyti mažo segmento paslaugą Vilniaus centre?
Manome, kad konkurencija, priešingai nei dažnai vyraujantis įsitikinimas, yra labai sveika nedideliam verslui. Ji ne tik skatina pasitempti, bet ir didina rinką, o ir tokiame mažame mieste kaip Vilnius, neretai perauga į draugišką bendradarbiavimą. Net ir vyraujant dideliam gyvenimo tempui, žmonės neretai užklysta į senamiestį ieškodami ramybės ir atsipalaidavimo, o tai ir yra būtent tai, ką mes galime pasiūlyti.
Kiek vidutiniškai vyrų apsilanko per dieną?
Šiuo metu gebame aptarnauti iki 8 svečių per dieną, tačiau greitu metu planuojame papildyti savo saloną antrąja kėde ir galėsime priimti žymiai daugiau norinčiųjų.
Iš ko patys barzdaskučiai semiasi idėjų?
Kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, reikia turėti autoritetą, į kurį lygiuojiesi ir semiesi minčių, taip ir barzdaskučiai turi savo idealą – barzdaskutyklą Roterdame pavadinimu „Schorem“. Tai vyrai, kurie ne tik sugebėjo visapusiškai atgaivinti visas šio amato tradicijas, bet ir tapo savotišku socialiniu judėjimu, darančiu didžiulę įtaką šukuosenų ir barzdų stiliams.
Kaip manote, ar ateityje Lietuvoje gausės barzdas mėgstančių vyrų?
Tendencijos yra labai įvairios ir bėgant laikui vis labiau keičiasi. Barzda patikimas dalykas, nes slenkant amžiams visose kultūrose ir visais laikais buvo barzdočių. Tai dalykas, esantis kiek aukščiau bendrojo mados suvokimo. Mes galime tikėtis, kad gausės ne tik mėgstančių barzdas, bet ir jas auginančių vyrų.
Ką patartumėte moterims, kurios kategoriškai nusistačiusios prieš barzdotus vyrus?
Jei moteris nepriima vyro dėl jo barzdos, vertėtų pagalvoti ar toks paviršutiniškas požiūris į kitą lytį apskritai vertas dėmesio. Sakykime, moteris, mylinti vyrą, gali išreikšti, kaip ji reaguoja į jo barzdą ar bebarzdystę, tačiau šie faktoriai, kaip ir kiti susiję su išoriniu mūsų pasauliu, neturėtų būti esminiai, sąlygojantys jų tarpusavio ryšį. Išorinei saviraiškai neturėtų būti keliami apribojimai, remiantis kriterijumi „patinka-nepatinka“. Barzda neatsiejama nuo vyriškumo įvaizdžio, galop tai yra antrinis lytinis požymis ir barzda stipriai susijusi su vyro archetipu. Tai natūralus dalykas ir galime tik žavėtis ir džiaugtis žmonėmis, priimančiais savo kūną ir visą kitą duotybę. O priimdami juk paverčiame tai savo stiprybėmis. Jei moteris priima vyrą, priims jį su barzda ar be jos. Tačiau jei tai kelia problemų, būtų gerai jei moteris pagalvotų, šalia ko ji trokšta būti – vyro ar berniuko.