Laikas.lt
Į Lietuvą atkeliavusi pavėluotai, greito maisto kultūra transformavosi ir tapo ne taupančių vidurinės darbo klasės, bet stilingų, išsilavinusių, karjeros siekiančių jaunų žmonių vizitine kortele. Pasak UAB „Amber Food“ kokybės skyriaus vadovo Algirdo Furmanavičiaus, tendencija domėtis valgomo maisto kokybe ir naudingumu organizmui greitai paplito, todėl mėsainis iš užkandinės ant gatvės kampo persikėlė į prabangių restoranų valgiaraštį.
„Greito maisto kultūra ir mėsainiai taip globaliai išplito, kad net ekonomistai į savo terminologiją įtraukė terminą „Big Mac‘o indeksas“, parodantį įvairių šalių gyventojų perkamąją galią pagal tai, kiek jų šalyje kainuoja mėsainis, – sako A. Furmanavičius. – Sumuštiniai ir mėsainiai nebėra tik greitas maistas, kainuojantis pigiai ir skirtas užkimšti skrandį, kai nėra laiko normaliai pavalgyti. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad taip vadinami gourmet sumuštiniai tapo pilnaverčiu brangių restoranų pagrindiniu patiekalu, neretai kainuojančiu daugiau nei jautienos kepsnys.“
Ilgą laiką mėsainiai turėjo nesveiko, pigaus, nepasiturinčių žmonių ir vaikų mėgstamo maisto reputaciją, todėl tiek dietologai, tiek restoranų klientai į juos žiūrėjo kreivai – iki šiol viešojoje erdvėje netyla kontroversiškos diskusijos apie greito maisto žalą organizmui. Ilgainiui, susijungus gatvės maisto ir „žinau, ką valgau“ madai, sumuštinių receptūra pakito. Sveikos mitybos idėjoms įgaunant pagreitį, virtuvės šefai tarpusavyje konkuruoja kurdami neįprastus prabangius derinius: pavyzdžiui, gaminami mėsainiai su juodaisiais triufeliais, naudojama brangi specialiai Japonijoje veisiamų wagyu bulių mėsa, dedama aukso dulkių ir žąsų kepenėlių pašteto.
„Dietologai sutaria dėl vieno: bet kokios tuščios kalorijos, gaunamos iš užšaldytų ir pakartotinai atšildytų pusfabrikačių bei antrarūšės mėsos – peilis organizmui, todėl tokie produktai – jau praeitis, – sako A. Furmanavičius. – Žmonėms patinka sumuštinio funkcionalumas ir paprastumas: juo galima mėgautis pakeliui į darbą ar gurmaniškai ragauti prabangiame restorane. Dabar sumuštinis įkūnija retro dvasią su šiuolaikinių technologijų prieskoniu, kai paprastas patiekalas kaskart gali tapti kitokiu.“
Priežastys, kodėl pastaruoju metu tapo madinga gaminti ir užsisakyti mėsainį:
- Pagaminti tokį sumuštinį, netgi naudojant kokybiškus maisto produktus, palyginti pigu, todėl atsiranda daugiau vietos interpretacijai ingredientais. Tai lemia skirtingus skonius ir skirtingus kokybės lygius, kuriuos vartotojas gali pasirinkti pagal kišenę.
- Pateisinti lūkesčiai: užsisakęs sumuštinį, klientas beveik visada žinos, ko tikėtis, kai kiti patiekalai restoranuose gali nemaloniai nustebinti.
- Greitas gyvenimo tempas. Technologijos ne tik duoda, bet ir atima: laiko sąvoka tapo visiškai kitokia nei prieš 100 metų. Dirbame, ilsimės ir valgome greičiau, tad ilgos pietų pertraukos ar vakarienės tapo prabanga.
- Socialinis rodiklis. Dažniausiai per pietus ar vėlai naktį ten, kur parduodami mėsainiai ir sumuštiniai, verda gyvenimas. Tai savotiškas žmonių traukos centras, kuriame vietą randa kostiumus vilkintys ir į sportinius batelius įsispyrę miestiečiai. Visi renkasi ten, kur madinga, madinga todėl – kad visi ten renkasi.
- Tapo madinga stovėti eilėse prie sumuštinių ar išbandyti naują mėsainių restorano meniu, kol to nepadarė kiti. Tai panašu į naujo „iPhone“ telefono įsigijimą ir paskelbimą apie tai savo socialiniame tinkle. Taip savotiškai kuriama ir palaikoma naujoji vartojimo kultūra.