Laikas.lt
Sekmadienio popietę po Vilniaus senamiestį vaikščioję miestiečiai stoviniavio prie nespalvotų plakatų, iš kurių žvelgė barzdotų vyrų akys, o tekstas teigė, jog jie – dingę. Tad kodėl didžioji dalis skaičiusių plakato tekstus nueidavo su šypsena? Pasirodo, jog visa tai – gruodžio 3, 4, 5, 8 dienomis į Vilniaus Kongresų rūmus po trejų metų grįžtančio Dalios Ibelhauptaitės režisuoto S. Sondheimo miuziklo „Svynis Todas: demonas kirpėjas“ pristatymo dalis. Vilnius City Operos kūrybinė komanda seka iš Londono kilusį Svynį, kuris kelioms savaitėms apsigyveno Vilniuje, ir vos atvykęs, ėmėsi senų įpročių, – dar nežinomoje kirpykloje ėmė skusti (ir ne tik) miesto vyrus…
VCO dėkoja pirmosiomis Svynio aukomis sutikusiems tapti Vilniaus barzdyloms. Specialiai šiai akcijai susirinkę vyrai energingai dalyvavo fotosesijoje, tuo tarpu bohemiečiai džiaugiasi dėl sutapusio laiko, – pasirodo, jog lapkritis – barzdų auginimo mėnuo, taigi pavyko užfiksuoti barzdylas su „brandžiomis“ jų puošmenomis.
Kol Vilnius City Opera toliau ieškos Svynio pėdsakų sostinėje, spektakliams jau ruošiasi šio miuziklo išsiilgę solistai: Asmik Grigorian, Dainius Stumbras, Jeronimas Milius, Lauryna Bendžiūnaitė, Rafailas Karpis, Jovita Vaškevičiūtė, Audrius Rubežius, Egidijus Dauskurdis ir Arūnas Malikėnas. Kartu su jais spektakliuose bus galima išgirsti ir nepakartojamą maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamą Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą bei išvysti išskirtinius Juozo Statkevičiaus kurtus kostiumus.
Anglijos visuomenės aplinkoje jau daugiau nei du šimtmečius sklando pasakojimai apie demonišką kirpėją Svynį Todą, kuris šiandien vadinamas pagrindiniu serijiniu žudiku visoje istorijoje. Tačiau iki šiol netyla diskusijos, ar šis baisus žmogus ir XVIII a. pabaigos nusikaltimai buvo iš tiesų tikri. Dėl Svynio Todo nesutariama panašiai kaip dėl šimtmečiu vėliau pasirodžiusio Džeko Skerdiko. Istorija apie kerštingą kirpėją bei jo bendrininkę pyragėlių kepėją Misis Lovet nuolat traukia menininkus ir yra susilaukusi ne vienos sceninės interpretacijos ar net labai sėkmingos T. Burtono kino ekranizacijos.
S. Sondheimo miuziklas, daugelio nuomone, – genialus muzikos kūrinys, ne tik melodijų žavesio, bet ir jų paveikumo bei užkoduotų minčių prasme. Kaip yra sakiusi ir Auksiniu scenos kryžiumi už Misis Lovet vaidmenį apdovanota Asmik Grigorian, – tai kūrinys apie žmonių vienas kito valgymą įvairiausiomis prasmėmis, – jų negailestingą žiaurumą vienas kitam, akinančio keršto vardan.