Laikas.lt
Vienuoliktojo tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai-aš“ koncertų bumas tik prasideda. Vienas iš daugiausiai dėmesio susilaukusių koncertų, tai Andriaus Kulikausko kuruojama diskoteka „Šis tas netikėto“, kurios metu gyva bardų muzika bus pritaikyta šokiams. Daugumai tai atrodo neįtikėtina, tačiau tik diskotekos vedėjas A. Kulikauskas neįtikėtinus dalykus geba paversti tikrais (interviu su A. Kulikausku skaitykite čia).
Diskotekoje gros žymiausi Lietuvos muzikantai: Olegas Ditkovskis, Neda Malūnavičiūtė, Domantas Razauskas, Vidas Bareikis, Justė Kazakevičiūtė, Martynas Enčius, „Baltos varnos“, Gintaras Šulinskas ir kt. Diskoteka vyks spalio 19 d. 22 val. Vilniaus mokytojų namų didžiojoje salėje.
O apie festivalį, kūrybą bei nudažyto veido koncepciją su mumis sutiko pasikalbėti vienas iš diskotekos dalyvių – režisierius ir muzikantas Vidas Bareikis.
Pradėsime nuo sunkiausio klausimo. Ką Jums reiškia muzika?
Manau, kad muzika yra stipriausia ir paveikiausia menų formų. Ji „atakuoja“ tiesiai, be apmąstymo ar supratimo. Todėl labai džiaugiuosi galimybe savo išgyvenimus perteikti šia forma.
Grojate ir žinomo rusų atlikėjo dainas. Kiek dėmesio skiriate rusiškai muzikai?
Keli Rusijoje praleisti metai daro tam tikrą įtaką, be to slavų tautų kultūra yra giliai mumyse. Kartais tai neigiame arba vengiame, bet esame per arti, kad taip nebūtų. Mano tėvai yra tos kartos žmonės, kurie gyveno su V. Visockiu ar A. Pugačiova, todėl tai negalėjo neįsikirsti ir į mano sąmonę.
Esate aktorius, režisierius ir muzikantas. Kodėl nesiimate vieno amato? O galbūt šias tris specialybes galima talpinti į vieną maišą?
Šiuo metu palikčiau tik du punktus – režisierius ir muzikantas. Aktorystės sąmoningai vengiu, kadangi turiu puikius kolegas, kurie šioje srityje tobulėja nerealiais žingsniais. Lygiai tą patį bandau daryti kitoje barikadų pusėje – režisūroje. Tai mano pagrindinė veikla. O muzika yra mano dienoraštis, kurio nebijau viešai skaityti.
Kuomet scenoje atliekate autorines dainas, dažnai pusę savo veido nudažote baltai. Ką tai reiškia?
Kiekviename iš mūsų sėdi mažiausiai du ar daugiau asmenų. Tai labai lengvai galima pamatyti perplėšus nuotrauką ir sudėjus dvi tas pačias veido puses. „Pink floyd“ grupė tai vadino „dark side of the moon“ (grupės „Pink floyd“ dainos pavadinimas – aut. past.). Taigi, viena mano veido pusė pasipuošia ir išlenda į pirmąjį planą.
Kas yra Jūsų autoritetai gyvenime bei kūryboje?
Autoritetų neturiu. Labai gerbiu savo žmoną Jurgą, kuri yra mano palaikymas ir įkvėpimas. Ainis, kurį myliu. Ir mano mokytojai – G. Varnas ir V. A. Ryžakov.
Praėjusiais metais išleidote solinį albumą „Panda“. Ar Jums, kaip muzikantui, yra svarbu savo tam tikrą kūrybos etapą užfiksuoti albumu?
Šis albumas buvo ne tik etapo pažymėjimas, bet ir sąskaitų suvedimas su pačiu savimi. Norėjosi pabandyti atsistoti prieš žmones vienam, kitaip tariant „nuogam“. Patikrinti save ar sugebėsiu, ir koks tai bus jausmas. Žengti naują žingsnį. Kaip minėjau, skaityti savo „dienoraštį“ garsiai be kaukių ar draugų pagalbos.
Jums tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis jau ne pirmas. Kokie įspūdžiai labiausiai įsiminė iš praėjusio festivalio?
Visada vertinu naujų žmonių draugystę. Tiek praėjusiame festivalyje, tiek ankstesniuose vyrauja išskirtinai šilta atmosfera ir scenoje, ir už jos ribų. Smagu, kad festivalis suteikia galimybę susirasti bendraminčių iš Ispanijos ar Lenkijos. Manau, tos bendrumo akimirkos yra svarbiausios.
Festivalyje dalyvaus netgi trys Bareikiai: Vidas, Jokūbas ir Saulius. Ar nejaučiate konkurencijos?
Manau, nuo tokio „Bareikių klano“ festivalis tik išlošia.
Kada jaučiate ramybę?
Kai kažką veikiu.
Ką tikrai gyvenime norėtumėte nuveikti, bet neišdrįstumėte?
Kol kas gyvenime veikiu tik tai, ką tikrai noriu veikti. Vienas artimas žmogus man pasakė: „gyvenimas yra suknistas ir mes visi būsime priversti didžiąją laiko dalį dirbti tai, ko nenorime ir nieko čia nepadarysi, nes taip jau yra surėdytas pasaulis“, – nesutinku.