Laikas.lt
Garbingas 61-asis San Sebastiano kino festivalis išsiskyrė ypatingu dėmesiu filmams iš Rytų ir Centrinės Europos šalių. Maža to, pirmą kartą festivalio istorijoje buvo parodytas ir lietuviškas filmas ir, nors ir neišsivežė prizo, tačiau sulaukė daug palaikymo, padrąsinimo ir paliko ryškų pėdsaką San Sebastiano ekranuose.
„Niekuomet anksčiau San Sebastiane nebuvo rodoma tiek daug mūsų regiono filmų, o šiemet trijose pagrindinėse programose atsirado vietos filmams iš Rytų ir Centrinės Europos. Dėl „Auksinės kriauklės“ varžėsi garsioji bosnių režisierė Jasmila Zbanič su drama „Toms, kurios jau negali pasakoti istorijų“ („For Those Who Can Tell No Tales“) apie Balkanų karo pėdsakus. Ne konkursiniame rinkinyje „Perlai“ („Zabaltegi“) Lenkiją atstovavo „Kino pavasaryje“ du kartus rodyto režisieriaus Wojciecho Smarzowskio kontroversinis trileris „Patruliai“ („Drogowka“). Radikaliai atsinaujinusioje konkursinėje programoje „Nauji režisieriai“ grūmėsi Ukrainos režisieriaus Volodymyro Tykhyy’aus provokuojanti kerštingo teisingumo drama „Žalia striukė“ („The Green Jacket“), Rumunijos režisieriaus Tudoro Cristiano Jurgiu drama „Japoniškas šuo“ („Japanese Dog“) ir Lietuvos režisieriaus Igno Jonyno trileris „Lošėjas“ („The Gambler“). Su šiuo filmu Lietuvos vėliava pirmą kartą buvo iškelta gražiajame, vėjuotame ir banguotame Baskų krašto mieste”, – pasakoja San Sebastiane dalyvavęs “Kino pavasario” programos sudarytojas Edvinas Pukšta.
Lietuvos vardą paminėjo ir tradicinis jau 12-as kino studentų susitikimas. Jame dalyvavo režisierės Marijos Kavtaradzės trumpametražis filmas „Pasakyk, kad neskaudės“ ir dar penki Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai sėmėsi įgūdžių iš Kanuose apdovanoto meksikiečių režisieriaus Amato Escalante ir San Sebastiano kino festivalio konkursinės programos žiuri prezidento – amerikiečių režisieriaus Toddo Hayneso.
„Lygiai prieš 20 metų su žmona keliavau į Ispaniją. Lyg tyčia sustojome San Sebastiane ir bandėme susirasti nakvynę už saują kišenėje sukrapštytų pesetų. Tuomet tyliai užsiminiau, kad kada nors norėčiau čia sugrįžti su filmu. Nerealiai skambėjusi svajonė išsipildė ir jūs prieš save matote 2 metrų ūgio pelenę“, – sausakimšoje San Sebastiano Kursaal centro salėje per filmo „Lošėjas“ premjerą sake režisierius Ignas Jonynas.
„Kino pavasariui“ pavyko išsiaiškinti, kad klestinčią korupciją Lietuvos medicinoje atidengiantis „Lošėjas“ pateko į „Naujų režisierių“ komisijos išrinktųjų trejetą kartu su rumuniška drama „Japoniškas šuo“ ir islandišku genialiu kino nuotykiu „Apie arklius ir žmones“ („Of Horses and Men“). Pastarasis filmas ir buvo pripažintas geriausiu šioje festvalio programoje, nes išsiskyrė išradingumu, ambicijomis ir nematytais užmojais. Tobulo grožio Islandijos gamtos peizažuose dalyvavo bent 500 arklių, o svarbiausius vaidmenis išdidžiai atlikusių gyvūnų vardai išvardinti pradiniuose titruose.
Tarptautinių kino mokyklų susitikime konkuravusius studentų trumpametražius filmus vertinusi režisierė Marija Stonytė išdavė, kad lietuviškas kūrinys „Pasakyk, kad neskaudės“ ypač patiko žiuri rinktinės vadovui Amatui Escalante, tačiau meksikiečių režisieriaus paramos nepakako skaičiuojant kitų studentų balsus. Pirmą kartą reikšmingame ir prestižiniame festivalyje dalyvavusi Marija Kavtaradzė nenusiminė nelaimėjusi solidaus piniginio prizo (10 tūkst. eurų), bet džiaugėsi prasidėjusia filmo sklaida, naudingais patarimais, užduotais klausimais ir sukaupta patirtimi.
Šiemet San Sebastiano festivaliui pavyko neužgrūsti festivalio programos vien liūdnais, drąstiškais ar smurtiniais filmais, ką buvo galima pastebėti kituose europietiškuose festivaliuose. Atvirkščiai, programose nepritrūko romantikos, animacijos, komedijos, mistikos, muzikos, trilerių, o specialius gurmanus viliojo kulinariniai ir ekstremalaus sporto seansai. Daugelį šiame festivalyje rodytų filmų turės progos išvysti ir „Kino pavasario“ žiūrovai.
Apie festivalį:
Vilniaus tarptautinis kino festivalis (VTKF) „Kino pavasaris“ yra didžiausias ir svarbiausias kino renginys Lietuvoje. Sukurtas 1995 metais, festivalis vieno didžiausių ir gausiausiai lankomų renginių šalyje vardą užsitarnavo pateikdamas žiūrovams kruopščiai atrinktų, didžiuosiuose pasaulio festivaliuose kino profesionalų ir mėgėjų įvertintą kino programą. 2013 metais jau 18 kartą vykstantis festivalis daugeliui žmonių asocijuojasi ne tik su kokybišku gero skonio kinu, bet ir su rimtomis diskusijomis, susitikimais su žinomais Lietuvos ir užsienio kino žmonėmis, įvairiausiais švietėjiškais projektais bei originaliais teminiais renginiais.