Laikas.lt
Matas Mulevičius
Asmeninio archyvo nuotr.
Alhi – hiphopo muzikos prodiuseris ir atlikėjas iš Vilniaus, savo kūryba užkariavęs repo mėgėjų širdis. Nuo 2005 m. trunkanti Alhi kūrybinė kelionė yra nužymėta darbais su žinomais Lietuvos ir užsienio reperiais: „Broo“ (ex-JBC) (Šiauliai), „Tie Geresni“ (Vilnius), „Soulkitchen crew“ (Panevėžys), „Def Men Walking“ (Australija), „Vendetta Kingz“ (JAV), „Divine Rhyme“ (JAV), „10vers“ (Prancūzija), „Peja“ (Lenkija), „Lojaz“ (Ukraina) ir t. t. 2011 m. pasirodęs prodiuserio darbas „Selekted konnekted“ buvo pripažintas geriausiu metų repo albumu. Tačiau ties tuo atlikėjas nežada sustoti. Prieš porą savaičių pasirodė naujausias Alhi darbas „No MCs allowed“. Tad šia proga jis sutiko atsakyti į kelis klausimus.
Trumpai pristatyk „No MCs allowed“ koncepciją. Kaip kilo mintis jį padaryti?
Paprasčiausiai norėjau, kad klausytojai galėtų išgirsti mano sukurtus instrumentalus be kitų atlikėjų vokalo. Tai nėra naujas dalykas, dalis hiphopo prodiuserių mėgsta leisti instrumentalinius albumus. Tai pasitarnauja ir repo atlikėjams, kurie mėgsta rašyti tekstus ar tiesiog „freestyle‘inti“ ant byto. Susikaupė nemaža krūvelė projektų, kuriuose kūriau muziką, todėl nusprendžiau, kad galima šį bei tą atrinkti ir sudėti į vieną vietą. Tuo pačiu, kartu su anksčiau girdėtomis kompozicijomis albume yra ir nemažai apskritai niekur nepasirodžiusios medžiagos. Taigi, išėjo toks savotiškas „released & unreleased“ mišinukas. Jį galima rasti: http://alhi.bandcamp.com, www.alhi.lt arba https://www.facebook.com/pages/Alhi/245090572175559?ref=hl.
Koks albumo kūrinys tau labiausiai patinka? Koks gabalą labiausiai reprezentuoja tavo kūrybą?
Kadangi tarp kai kurių kūrinių yra net 6 metų skirtumas, labai sunku pačiam kažką vertinti, tuo labiau, kad kai kurie iš jų klausyti turbūt po 100 kartų. Man šiai dienai smagiai skamba „Žmogai“ – paprastas, linksmas ir šviežias. Iš senesnės kūrybos – Nr. 22, „Crowd“.
Iš ko semiesi įkvėpimo kurti muziką? Kaip atrodo vienos tavo dainos kūrybinis procesas nuo A iki Z?
Įkvėpimo semiuosi labai paprastai – išgirstu kažkokią muziką, kuri mane žiauriai veža ir suprantu, kad aš irgi noriu kažką tokio padaryti. Noriu, kad kiti judėtų pagal mano garsą taip, kaip aš judu pagal kitų.
Pats dainos kūrimo procesas po truputį vis evoliucionuoja. Dabar dažniausiai kuriu taip: ieškau gerų natų sempluose, kuriuos iškreipiu ir perdėlioju savaip, uždedu primityvų ritmą (kurį tobulinu vėliau), o tada ant viršaus groju virtualiais instrumentais (VST). Anksčiau VST beveik nenaudodavau, o dabar mano kūryboje vis daugiau elektroninių prieskonių. Jeigu matau, kad nuo pat pradžių nieko neišeina, paprastai viską metu ir pradedu iš naujo. Taip sakant, arba yra, arba nėra, per jėgą negimdau.
Kokie, tavo nuomone, yra svarbiausi sudedamieji muzikos elementai, kad kūrinys vežtų?
Geras gabalas turi gerai skambėti ne tik per rėkiančią ir daužančią aparatūrą, bet ir paleistas tyliai, pavyzdžiui, per nešiojamojo kompiuterio kolonėles. Apskritai kompiuterinėje muzikoje, mano suvokimu, svarbu yra ne melodijos, o kaip kiekvienas garsas skamba individualiai. Susidūrusieji su tuo žino, kaip skirtingai gali skambėti ta pati nata, sugrota vienu prastu elektroniniu pianinu ir kaip – kitu, žymiai geresniu. Tad tai tarsi kūryba su inžinerijos prieskoniu. Jeigu sugebi žiauriai skaniai gerame groove pateikti vieną vienintelę natą, pavyzdžiui, do – galbūt jau turi gerą gabalą.
Pasvajokim. Su kokiu repo (o gal ne repo!) atlikėju norėtum padaryti bendrą dainą?
Iš užsienio – su prancūzais IAM. Jei būtų gyvas Guru, tai tikrai ir su juo. Norėčiau kartu sukurti bytą su lenku Noon arba Vladi iš „Kastos“. Iš lietuvių svajoju apie bendrą dainą su Daiva Starinskaite.
Žinau, kad be muzikos esi aistringas keliautojas. Tiesą sakant kelionės tam tikrais atvejais būdavo tavo muzikos priežastis (prisiminkime, kad esi konkurso „Schiller Rap“ laureatas) arba kaip tik priešingai – lemdavo kūrybines pauzes, paspartindavo baigti kūrybinius procesus greičiau, nei tikėjaisi. Taigi, ką tavo gyvenime reiškia kelionė? Ką tau duoda kelias?
Niekada apie tai nesusimąsčiau, kodėl man tai patinka. Galbūt dėl to, kad pabėgu nuo kasdien supančio streso. Mėgstu keliauti vienas, o gal tiksliau nemėgstu keliauti su kitais žmonėmis. Man patinka būti įmestam į netikėtą situaciją kelionėse, todėl mėgstu tranzuoti, o taip pat eiti į vietas, kuriose nėra turistų. Galų gale, būti kažkur toli toli nuo namų, paimti bokalą alaus ar kavos ir tiesiog stebėti kito pasaulio praeivius – tai fantastika!
Papasakok savo įsimintiniausią kelionių epizodą?
Kol kas įspūdingiausia kelionė buvo Maroke. Kartu tai buvo mano pirmasis autostopas, todėl buvo dvigubai ekstremalu. Šitą kelionę esu aprašęs atskirai. Visose kitose kelionėse po Europą tikriausiai svarbiau net ne kur buvau, o kaip ten nukeliavau. Būtent kelio atsiminimai yra įdomiausi. Jų daug: miegas krūmuose ar ant automobilių kelio, bemiegė naktis su supančiais neaiškiais žvėrių garsais, kelionė su kažkokiais lenkų reperiais ir hašišo rūkymas 700 km kelyje, policininkų stabdymai Prancūzijoje… Daug, visko ir neišvardinčiau.
Jei reiktų rinktis: kelias ar muzika?
O galima pasirinkti abu? Supratau, kad abu lygiaverčiai ir papildo vienas kitą. Beje, sunkiausiais tranzo momentais būtent gera muzika įkvėpdavo tęsti kelionę ir pakelti galvą.
Jeigu nesunku praskleisti paslapties šydą, kokie tavo ateities planai?
Dabar dirbu ties nauju prodiuseriniu albumu, panašus principas kaip ir „Selekted Konnekted“, tik šįkart vien lietuviai. Keliu kartelę, manau bus bomba. Kadangi pasakiau, kad bus bomba, tai dabar įsipareigoju padaryti tikrai gerai!
Pabaigai. Žinau, kad esi ne kartą davęs interviu. Galbūt per visą tą laiką norėjai ką nors pasakyti, bet tavęs niekada to neklausdavo. Tad dabar turi progą pasireikšti.
Moksleiviai, kurie tuoj tuoj baigsite vidurines mokyklas: jei tiksliai nežinote, ką norite veikti gyvenime, padarykite metų pertrauką po mokyklos – keliaukite, dirbkite, neformaliai mokykitės, semkitės įvairios gyvenimiškos patirties. Atsipirks.