Mūsų pamišimai ir aistros filmų programoje „Tas beprotiškas beprotiškas pasaulis“

Laikas.lt

Žmogiškosios keistenybės, neįprastos aistros ir jų nulemti kraštutinumai, net pamišimas. Šiemet juos stebėti, nagrinėti ir bandyti suprasti kviečia Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF). Specialioje programoje „Tas beprotiškas beprotiškas pasaulis“ – 5 filmai, išryškinantys įvairias pasaulyje pasireiškiančias aistros formas ir skatinantys iš šalies pažvelgti į savąsias.

Visi programos „Tas beprotiško beprotiškas pasaulis“ herojai tarsi nesavi – juos valdo ambicijos, susikurti siekiai, svajonės, įsivaizdavimai. Vieni kraštutiniais būdais bando atitikti susikurtus grožio idealus („Vyriškumas“, Morganas Spurlockas, 2012), kiti yra užburti deimantų spindesio („Nesugaunamieji. Rožinių panterų istorija”, rež. Havana Marking, 2012), užkerėti daugiau nei prieš šimtmetį paslėpto lobio („Paskutinieji Juodosios jūros piratai”, rež. Svetoslav Stojanov, 2013) ar pasiryžę viskam dėl muzikos („Mocartas ir kitos manijos“, rež. Marie Lundber). Pastarajame įamžinta ekscentriška fortepijono virtuozė – 87 metų Ann-Mari Fröier, kadaise laikyta perspektyviausia Mocarto kūrinių atlikėja Švedijoje.

Neeilinę istoriją pristatys festivalyje viešėsianti britė Kim Hopkins. Savo filmo „Dviejų pamišimas“ („Folie à deux: Madness Made of Two“, 2012) heroję Heleną ir jos širdies draugą Džoną ji stebėjo penkerius metus. Išgirdusi apie ypatingą poros pirkinį – istorinius rūmus – bei sumanymą įkurti ten viešbutį, ne itin nesusidomėjo. Tačiau dokumentininkės smalsumas atgijo po viešnagės. Pasak K. Hopkins, septyni Helenos vaikai gyveno tarsi stovykloje 72-uose milžiniškų rūmų kambariuose, o Helena jiems skambindavo mobiliuoju telefonu, kad išsiaiškintų, kur kuris nakvos.

Ambicingos Helenos ir Džono svajonės istorija pasisuko nauja linkme, kai pasaulį sukrėtė finansinė krizė. Jų užsispyrimas, ypatingai Helenos, padiktavo ir filmo pavadinimą. „Dviejų pamišimas (pranc. folie à deux) – medicininis terminas, skirtas apibūdinti sutrikimui, kuris diagnozuojamas dviem ir daugiau emociniais ryšiais susijusių žmonių.

Pasak festivalio programos sudarytojų, temą šiųmetei VDFF specialiajai programai pasufleravo amerikiečio M. Spurlocko filmas „Vyriškumas“ (2012). Filmais-provokacijomis („Super didelis aš“, 2004, „Geriausiai parduotas filmas“, 2011) garsėjantis režisierius šįkart ne be komiškos gaidelės atsigręžė į vyriško grožio sampratą šiuolaikinėje visuomenėje. Ką reiškia būti vyru XXI amžiuje ir kiek jo tapatybės formavimui svarbūs tokie vyro „atributai“ kaip barzda, ūsai, plaukai. Filmo herojai – įspūdingiausios barzdos Amerikoje savininkas, įvairios garsenybės, pats filmo režisierius, nusprendęs paeksperimentuoti su savo išvaizda.

Jei kurdamas filmą M. Spurlockas būtų apsilankęs Lietuvoje, jo herojais neabejotinai taptų barzdočiai iš Lietuvos „Barzdų klubo“. Per kelis šimtus bendraminčių į savo ratą subūrę klubo atstovai rugsėjo 19 d. kviečia pokalbiui „Skalvijoje“ įsikūrusioje kafeterijoje „Planeta“. Jie papasakos, kaip nusprendė auginti barzdas, supažindins su įvairiais barzdų stiliais, jų kaip totemo reikšme, atskleis barzdos ir muzikos sąryšį.

Programos „Tas beprotiškas beprotiškas pasaulis“ filmai bus rodomi rugsėjo 19-29 d. „Skalvijoje“ ir „Pasakoje“.

dokumentiniai filmai, manijos, VDFF, Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai