Laikas.lt
Rūta Skaraitė
Festivalis? Kas tai? Ne, nepažįstu… – taip turbūt sugebėtų atsakyti tik labai retas pilietis. Vienaip ar kitaip apie juos esame girdėję visi, o kiti susipažinę ir iš arčiau. Lietuva nedidelė, tačiau jei kas nors paklaustų, kuo galime pasigirti ir be taip visam pasauliui žinomų cepelinų, drąsiai galime teigi – festivalių gausa!
Matyt, kaip ir dauguma jaunuolių, negalėjau sudalyvauti visuose šios vasaros festivaliuose… „Granatos“, „Sata Outside“, „Supynės“, „Varom“, „Galapagai“, „Karklė“, „Tundra“, „Tamsta“, „Bliuzo naktys“, „Broma Jazz“ – man jau susisuko galva… O kaip jaučiasi tie, kurie aplankė beveik visas šios vasaros linksmybių vietas? Ką gi, teko ieškoti alternatyvų, kaip sužinoti šviežiausias naujienas ir išgirsti patikimą nuomonę apie kelias paras vykusius renginius.
Apie metus gyvuojanti „Manofestivalis.lt“ komanda sekdavo festivalių nuotaikas, gaudydavo įdomiausius kadrus ir nuotaikingai pateikdavo visas įdomybes savo internetiniame puslapyje. Pagauta smalsumo, kaip gi jie bendrai įvertintų šios vasaros nuotykius, nusprendžiau pakalbinti vieną iš labiausiai pašėlusių reporterių – Dovi, o naujienomis pasidalinti skubėjau su man šiemetinėje festivalių gausoje padėjusia susigaudyti naujienomis pulsuojančia „Laikas.lt“ rubrika „Vasaros festivaliai“.
Suma sumarum – kokios nuotaikos šią vasarą sudalyvavus tokioje gausoje festivalių ir ką tik grįžus iš paskutiniojo, 7-ojo savo išbandymo „Survivor“?
Paskutinis vasaros sekmadienis su išgyventu paskutiniu vasaros festivaliu – „Survivor’13“! Nieko nėra geriau, kaip po masinių vasaros festivalių viską užbaigti jaukumu. Būtent tuo man ir pasižymėjo „Survivor“. Elektroninės muzikos festivalis atidavė pagarbą visiems išlikusiems. Atmosfera. Visi tokie savi, o ką jau kalbėti apie vaišingumą. Mažas, bet stiprus – visa tai, ko reikia uždarant karščiu pritvinkusią reivo vasarą. Žinoma, gaila, kad vasara jau finišuoja ir tave į savo gniaužtus bando pagauti nostalgija. Tačiau jau kam kam, bet jai tikrai nepasiduodam. Dar ilgai gyvensiu visų festivalių nuotaikomis.
Muzikos skonis yra labai individualus dalykas, tačiau kaip manai, kuris festivalis labiausiai pasistengė įtikti visų lankytojų norams?
„Įtikti visų“ – štai prie ko prisikabinčiau. Būtent tai erzino kai kuriuose festivaliuose. Bandymas įtikti visiems, o tai sukeldavo „mišrainės“ efektą, į kurios sudėtį įeidavo masė varijuojanti nuo „house“ iki balkaniškos muzikod. Iškart prisimenu „Granatos live“ festivalį, kuris būtent su tuo ir asocijuojasi. Kitas dalykas yra nuotaikos kūrimas. Niekas kitas tau jos nesukurs, kaip tik tu pats. Lietus, ne tavo stiliaus muzika, pamesti draugai ir kitos negandos… Jaunoji siela, esi festivalyje, tai ir mėgaukis tuo visi pajėgumu, išnaudok festivalio teikiamas galimybes.
Teko skaityti tavo atsiliepimus ir nuotaikas po aplankytų renginių. Matei daug, trypei žemę iki paryčių su minia… Kuriems festivaliams kol kas dedi didžiausius pliusus, o gal kažkam dedi ir riebų minusą?
Nenoriu riebinti, nenoriu minusuoti. Visi festivaliai labai skirtingi, visi turintys savas auras, minusus ir pliusus. Dedu vasarai vieną didelį pliusą už itin gausų festivalių asortimentą. Kadangi esu elektroninės ir alternatyvios muzikos mylėtoja, man visada numeriu „uno“ bus tokie festivaliai kaip „Sūpynės“, „Tundra“, „Satta Outside“, „Loftas fest“. Pabuvojus visuose, būtų sunku išskirti tą vienintelį, kuriam duotum garbingą pirmąją vietą. Labai daug skirtingų niuansų… Pradedant „Lofto: festivaliu, kuris iš karto pakvimpa sunkiaisiais ryto pusryčiais tik namų aplinkoje. „Sūpynės“ – valandinis laukimas atsipirkęs geros muzikos doze. „Tundrą“ visada pavadinu vienu žodžiu – „brutal“, į kurį sutelpa viskas, kas traukia vėl ir vėl ten sugrįžti. „Satta Outside“ – kad ir kokia totalinė katastrofa buvo (kalbant apie organizacinę pusę), aš ją užskaitau. Jūra ir aukšto lygio muzika leido pamiršti dominuojančius minusius. Leido tik vieną – kaifuoti!
Kokiais trimis bruožais bendrai apibūdintum lietuviškus festivalius žmogui, kuris nežino, ar verta į juos vykti ?
Bendrai? Jų tokia gausybė. Pradedant blaiviais šokiais „Varom“ ir baigiant jau minėta, totaliu išėjimu iš savęs alsuojančia „Tundra“. Pateiktas visas festivalių asorti, tik rinkis. Reivas, pažintys, šokiai iki pirmųjų saulės spindulių – garantuoti. Ir tai visai neiškrauna, patikėk. Perdozavusi muzikos, pasikrovusi nuotykių baterijas gyveni ekstazėje iki kito festivalio pradžios.
Dovi, o kaip vertintum savanorių darbą festivalių metu?
Savanorių rasi kiekviename feste. Kartais matai jų perteklių, kartais – deficitą. Jų darbą gali vertinti tik kaip savanorišką… Festivalių metu buvo nemažai situacijų, kai savanoriai sugebėdavo įsiutinti su savo atsakymais: „Aš nieko nežinau, man niekas nieko nesakė.“ Kalbant apie „Sattos Outside“ savanorius, iš jų pačių teko girdėti tokias frazes, kaip „jaučiuosi lyg vergas“. Pasirinkimus darai pats, jei nori būti savanoriu, tai pasiklausinėk, pasidomėk, į kokį renginį vertėtų važiuoti, pasirink geriausią variantą ir tada neteks gailėtis. Savanorystė yra gerai. Vertinu tai teigiamai, tereikia mokėti išnaudoti suteiktas galimybes. Tikrai manau, kad yra jaunuolių, kurie po savanoriavimo išsiveža „paaštrėjusius“ organizacinius gebėjimus.
Kokių pramogų buvo galima išbandyti festivalių metu?
Pramogos – neatsiejama festivalio dalis belaukiant didžiojo nakties šou. Kiekviename festivalyje jų apstu, tik jų gausa skiriasi. Šiemet, pramogų festivalio karaliene galėtume drąsiai tituluoti „Karklės“ festivalį. Teatras, putų šou, purvo vonios! Ko gero, nesuklysiu pasakydama, kad daugeliui itin svarbi festivalio pramoga – vanduo! Paplūdimys po reivo nakties – viskas ko reikia. Tetrūksta užsakytų orų, nes tuomet niekas nebepriekaištautų dėl permirkusių palapinių, visiems viskas būtų saulėtai tobula.
Paskutiniu metu Lietuvos dienraščiuose apstu kritikuojančių arba kaip tik giriančių festivalius, jų eigą, muziką ar vietą straipsnių. O kokius tu pasiūlymus duotum renginių organizatoriams ir kur reiktų pasistengti kitąmet?
Nesivadovauti taisykle „kam stengtis, visi pas mus vis tiek važiuos“. Jeigu jau šitaip, tada būk mielas ir nedaryk festivalio išvis. Toks atsainumas jaučiamas iš visų… Esame stebėtojai, visgi matome, kas vyksta aplinkui. Dar vienas iš pagrindinių pasiūlymų – negailėti įdirbio, kuris kuo jau kuo, bet tikrai atsipirks pagiriamais komentarais. Kaip sakoma: „Jei darai, daryk gerai.“
O kaip su žmonių kultūra festivalių metu? Draugystė, vienybė ar tuštybių mugė?
Kas lankėsi festivaliuose puikiai ir iki skausmo žino skanduotes, kurioms teko garbė būti ne tik lopšinėmis, bet ir rytiniais žadintuvais. Viena šviežiausių ir populiariausių Gražulio frazių „Vyrai, už Lietuvą“ keitė kita, ne ką mažiau kartų skanduotą – „Kur Marius?“ Visus vienijusios skanduotės prisimenamos ir kelia juoką iki dabar! Kultūra? Visur visko yra, visur visko bus – natūralu. Tuštybių muges labiau palieku klubams, tegu ten reiškiasi puikybė, o grįžtant prie kultūros žaibišku greičiu atskrieja prisiminimas. Teko pabuvoti ne reivo festivaliuose, tačiau ir Gyvosiose archeologijos dienose, Kernavėje. Pamenu kaip viena papuošalais prekiaujanti moteris džiaugėsi gera prekyba: „Žmonių kultūra itin aukštame lygyje.“ Tikiuosi, kad ateityje tai girdėsime dažniau. Belaukiant kitos vasaros reivo tesinori pridėti: „Rave ON=Life ON.“